Kai gydytojų paklaustas, kaip regėjimas, visą gyvenimą išdidžiai atsakinėji „Vienetas!“, būna baisiai nesmagu vieną vakarą pastebėti, jog net ir labai geros knygos paskaityti nesinori, nes raidžių nematyti.
 
Pirmiausia, aišku, puolame kaltinti šiuolaikinę spaudą – anksčiau juk tikrai ir laikraščiai, ir žurnalai, ir knygų leidyklos naudodavo stambesnį šriftą! O dar tie blizgantys žurnalų puslapiai?!
 
Paskui įtarimų ima kelti lempučių gamintojai su savo „taupiosiomis“: kažin, ar jos tikrai šviečia dvigubai stipriau nei turi galios? Įsižiebiame visas šviesas, bet padeda tai neilgam. Galiausiai ateina metas, kai jau ir internetas kompiuterio ekrane „neteisingas“ raides pradeda rodyti, kad ir kiek didintum vaizdą. Tuomet traukiame į artimiausią optiką – nes juk pas gydytoją būdamas sveikas žmogus neisi, – ir pareiškiame: šiaip tai mano matomumas vienetas, bet kažko pastaruoju metu skaityti tapo sunkoka – matyt, dėl rudeninės avitaminozės akys pasilpo (kad konsultantės, neduok Dieve, nepamanytų, jog esate visiški kurmiai). Tada nusiperkame akinius skaityti – dažniausiai gatavus ir su labai nedidelėmis pliusinėmis dioptrijomis.
 
Tuosyk gyvenimas, aišku, nušvinta naujomis spalvomis. Tik bėda, kad po kurio laiko tų akinių skaityti jau nebepakanka. Štai tuomet racionaliausieji iš mūsų pagaliau pasiduoda ir, pabrukę simbolines uodegas, užsiregistruoja vizitui pas oftalmologą...
 
Kodėl likimas toks žiaurus?
 
Senatvinė toliaregystė, dar vadinama presbiopija ir gražiu žodžiu „senažiūrumas“, nėra jokia karminė bausmė, o visiškai natūralus procesas. Vyresnio amžiaus žmonėms tokia būklė išsivysto dėl akies lęšio elastingumo sumažėjimo.
 
Mat kad sufokusuotų žvilgsnį į toli esantį objektą, akies lęšiukui reikia susitraukti. Arti esančių objektų vaizdas mūsų smegenis pasiekia neiškreiptas tik tuo atveju, jeigu lęšiukas normaliai išsiplečia.
 
Bet, kaip minėta, su metais kraujagyslės ir raumenys netenka elastingumo, sutrinka kraujotaka, sulėtėja apykaitos procesai, lęšiukas sukietėja ir nebebūna toks elastingas, kad leistų aiškiai matyti visus bet kokiu atstumu esančius daiktus.
 
Įdomu tai, kad lęšiukas dar ilgą laiką gali lengvai susitraukinėti, taigi leisti gerai matyti į tolį, tačiau išsiplėsti jam darosi vis sunkiau ir sunkiau. Dėl to ir raidės pradeda lietis. O dėl nuolat įtemptos regos bandant geriau jas įžiūrėti – ypač esant prastesniam apšvietimui, – tik ima skaudėti galvą.
 
Taigi presbiopija nėra tikroji toliaregystė. Tai tiesiog akies nebegebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančio vaizdo.
 
Kada pradėti laukti?
 
Akies lęšio elastingumas pamažu keičiasi visą žmogaus gyvenimą, tačiau tik po keturiasdešimties metų jis pasiekia tokį laipsnį, kad pasidaro sunku skaityti ir dirbti smulkų darbą iš arti.
 
Visiškai to išvengti nėra jokių galimybių, tačiau galima pabandyti pakoreguoti presbiopijos išsivystymo laiką arba bent jau tiksliau nuspėti, kada tikėtis regos pablogėjimo.
 
Ankstyvą senatvinę toliaregystę gali sukelti:
 

• Įgimta toliaregystė. Jau po 30-ies presbiopija užklumpa žmones, turinčius įgimtą toliaregystę, kurią lemia akies obuolio sandaros ypatumai. Svarbiausia, jog galime būti šventai įsitikinę, jog viskas su mūsų rega yra gerai: jaunystėje puikiai matome be akinių, pas oftalmologą galime perskaityti visą lentelę nuo pradžios iki pabaigos, kasdieniame gyvenime nejaučiame jokio diskomforto. Tačiau lęšiukas su tokiu aktyviu darbu, apie kurį nė neįtariame, ilgainiui ima nebesusidoroti, ir akinius ant nosies užsikabiname gerokai anksčiau už bendraamžius. Tarp kitų neigiamų veiksnių, lemiančių regos pablogėjimą, specialistai mini ir astigmatizmą.
• Kraujagyslių ir medžiagų apykaitos sistemos ligos. Aterosklerozė, cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija – mūsų akys, kaip ir visas organizmas, jautriai reaguoja į „tiekimo“ problemas, kurias lemia panašūs negalavimai. Net ir nuolatinė hipovitaminozė gali pagreitinti regos degeneracinius procesus.
• Lėtinės intoksikacijos. Tiek alkoholis, tiek rūkymas pernelyg stipriai veikia kraujagyslių būklę, taigi paspartina liūdnas pasekmes.

 
Kita vertus, yra ir aplinkybių, atitolinančių senatvinę toliaregystę:
 

• Trumparegystė. Sulaukę 40-ies, trumparegiai žmonės paprastai gauna progą atsigriebti už visą gyvenimą, praleistą su akiniais ant nosies, nes staiga pastebi, jog visai sėkmingai gali išsiversti ir be jų. Tačiau nesitikėkite, kad, vaizdžiai tariant, pliusas išgydys minusą. Trumparegystė niekur nedings. Tiesiog bėgant laikui jums veikiausiai prireiks dar įsigyti ir „pliusinius“ akinius – specialiai skaityti.
• Sveika gyvensena. Sveika mityba ir tinkami fiziniai krūviai padeda kūnui priešintis su amžiumi neišvengiamai atsliūkinančiam nusilpimui. O specialiai dėl akių oftalmologai pataria neignoruoti ir mikroelementų bei vitaminų A, B ir C; jei nėra būtinybės, nespoksoti per ilgai į kompiuterio ar televizoriaus ekraną ir nepamiršti specialios gimnastikos akims.
• Taip pat, kuo vyresni tampate, tuo reguliariau turėtumėte lankytis pas oftalmologą. Šiuolaikinė aparatūra gali nustatyti regos nukrypimus nuo normos dar esant ankstyvoms jų stadijoms, gydytojas – paskirti labiausiai tinkantį regos korekcijos būdą įskaitant ir fizioterapiją bei dietą. Visa tai leis atidėti akinių pirkimą dar kuriam laikui.

 
Ką daryti?
 
Presbiopija – ne liga, todėl ji negydoma. Tačiau ši būklė visai sėkmingai koreguojama, taigi galima ir toliau gyventi aktyvų ir visavertį gyvenimą neatsisakant jokių jo malonumų: nei skaitymo, nei siuvinėjimo, nei kryžiažodžių sprendimo.
 
Akiniai. Priklausomai nuo regos būklės ir gyvenimo būdo, oftalmologai presbiopijos atveju rekomenduoja paprasčiausius akinius skaityti. Arba kiek sudėtingesnį variantą – bifokalinius akinius su dviem fokusais – žiūrėti iš arti, ir į tolį, – ar akinius multifokaliniais (progresyviniais) lęšiais su sklandžiai pereinančiomis tolimojo ir artimojo žiūrėjimo zonomis.
 
Tiesa, prie tokių akinių ne visada būna lengva priprasti. Kartais paprasčiau žongliruoti keliais skirtingais akiniais. Kita vertus, jeigu mieliau nešiojate kontaktinius lęšius, teks pratintis prie multifokalinių...
 
Akiniai presbiopijos atveju turi daugybę pliusų: šis regos koregavimo būdas netraumuojantis, iš dalies nebrangus, iškilus būtinybei, akinius ar lęšius gan paprasta pakeisti.
 
Suprantama, yra ir trūkumų. Pagrindinis iš jų – akiniai linkę „slapstytis“, ypač tie, kurių nereikia nešioti nuolat.
 
Korekcija lazeriu. Operacija leidžia ne tik pakoreguoti silpną presbiopiją, bet ir sukurti vadinamąja monoregą, kai viena akis „sureguliuojama“, kad gerai matytų į tolį, o kita – iš arti.
 
Daugeliu atvejų pacientai labai lengvai pakelia tokią operaciją, ir pooperacinė reabilitacija būna trumpa.
 
Nelabai gerai tai, kad, senatvinei toliaregystei toliau progresuojant, gali prireikti papildomo chirurgų įsikišimo. Na, o monorega, turbūt nereikia nė sakyti, būna patogi toli gražu ne kiekvienam.
 
Intraokuliniai lęšiai. Šiuolaikinėje medicinoje akies lęšiukai jau seniai keičiami dirbtiniais, tačiau taip pat presbiopijos atveju regą galima koreguoti specialiais lęšiais-implantais nepašalinant lęšiuko.
 
Tinkamai parinkus korekciją, po tokios operacijos pamiršite apie akinius ir kontaktinius lęšius. Tačiau reikia turėti omenyje, jog galimi ne itin malonūs optiniai efektai – žybsniai, aureolės. Ypač tamsiuoju paros laiku.