Lapkričio 18-ąją buvo minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad dėl neteisingo antibiotikų vartojimo didėjant mikroorganizmų atsparumui greitai galime nebeturėti efektyvių vaistų sunkioms infekcijoms gydyti, todėl dėmesį į šią problemą kviečia atkreipti ne tik medikus, bet ir visuomenę bei žiniasklaidą.

„Nors antibiotikų atradėjas Aleksandras Flemingas dar 1945 m. atsiimdamas Nobelio premiją medicinos srityje perspėjo apie beatodairiško antimikrobinių vaistų vartojimo padarinius, jo perspėjimas buvo ignoruojamas. Todėl dėl problemos mastų ir naujų atsparių rūšių mikroorganizmų vystymosi spartos tai šiuo metu yra vienas svarbiausių visuomenės sveikatos klausimų“, – aiškino ULAC direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Gydant bakterijų sukeltas infekcijas antibiotikais, dauguma bakterijų žūva, tačiau dalis jų lieka gyvybingos ir įgyja atsparumą vartotiems vaistams. Atsparūs antibiotikams mikroorganizmai sukelia hospitalines, kvėpavimo takų, lytiškai plintančias infekcijas, meningitą, viduriavimo ligas.

Daug pacientų pasaulyje kenčia dėl to, kad antibiotikai nebeveikia bakterinių infekcijų, kurios anksčiau buvo nesunkiai išgydomos. Antibiotikai tampa neveiksmingi. Mikroorganizmų atsparumas vystosi greičiau, negu išrandami nauji antimikrobiniai preparatai. Tad, praėjus vos 84 metams nuo antibiotikų atradimo, gresia pavojus, kad ateityje neturėsime veiksmingų antibiotikų tam tikroms infekcijoms gydyti, o chirurginės operacijos ar organų transplantacija bus gerokai pavojingesnės.

Apie pusę visų pasaulyje pagaminamų antibiotikų sunaudojama gyvulininkystėje. Atspariosios bakterijos per maisto grandinę arba per tiesioginį sąlytį patenka iš galvijo į žmogaus organizmą.

Kasmet vien tik Europos Sąjungoje daugiau nei 25 tūkst. žmonių miršta nuo infekcijų, sukeliamų antibiotikams atsparių bakterijų, plintančių daugiausia gydymo įstaigose. Tačiau apie 50 proc. atvejų ligoninėse antimikrobiniai preparatai skiriami be reikalo arba netinkamai – plataus spektro antimikrobiniai vaistai dažnai vartojami tada, kai rekomenduojama skirti siauro poveikio spektro medikamentus.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad iki 30 proc. hospitalinių infekcijų galima išvengti vykdant šių infekcijų prevencijos ir kontrolės programas. Tinkamai skiriant antibiotikus ligoninėse ne tik sumažėtų hospitalinių infekcijų atvejų skaičius, bet pagerėtų pacientų gydymo rezultatai ir sumažėtų sveikatos priežiūros išlaidos.

Vis dėlto daugiausia antibiotikų suvartojama ne ligoninėse, o visuomenėje. Lietuvoje mikroorganizmų atsparumui vystytis susidarė trys palankios sąlygos:

• antibiotikų pardavimas be recepto;
• menkas gyventojų informuotumas apie antibiotikus, atsakingą ir teisingą jų vartojimą;
• savigyda.

2011 m. spalį „Baltijos tyrimų“ Lietuvoje atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai, nepasitarę su gydytoju, dažniausiai vartoja antibiotikus susirgę bronchitu, gripu, šlapimo takų infekcijomis, rinitu, otitu, sinusitu, karščiuodami, kai skauda gerklę ar vargina kosulys.

ES atlikti tyrimai parodė, kad 53 proc. europiečių mano, jog antibiotikai naikina virusus, 47 proc. – kad jie padeda peršalus ir sergant gripu. Tačiau antibiotikai neįveikia virusų ir nepadeda susirgus peršalimo ligomis ir gripu, jie skiriami, kai paciento ligą sukelia bakterijos. Gydant infekcines ligas antibiotikai turi būti skiriami ir vartojami tikslingai, tinkamai parenkami, nustatomas dozavimas ir gydymo trukmė.

„Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jei šiandien nesiimsime veiksmų, rytoj neturėsime vaistų. Todėl kviečiu medikus skirti, o gyventojus vartoti antibiotikus labai atsakingai“, – sakė ULAC direktorius prof. dr. S.Čaplinskas.

Atmintinė pacientams

• Jei įmanoma išvengti infekcijų skiepais – pasiskiepykite.
• 80 proc. užkrečiamųjų ligų plinta per rankas, todėl laikykitės higienos ir to mokykite savo vaikus – tai padės išvengti infekcijų.
• Nevartokite antibiotikų, jei sergate ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu, esant šaltkrėčiui. Antibiotikai nemažina temperatūros ir nemalšina skausmo.
• Nevartokite antibiotikų, skirtų kitam žmogui. Kaip ir dauguma vaistų, antibiotikai skiriami individualiai net ir identiškos diagnozės atveju.
• Visada vartokite antibiotikus pagal gydytojo receptą, o ne likučius arba antibiotikus, parduodamus be recepto.
• Vartodami antibiotikus laikykitės gydytojo nurodymų ir nenutraukite jų vartojimo, jei pasijutote geriau – išgerkite visus gydytojo paskirtus antibiotikus.

Atmintinė gydytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams

• Skirkite antibiotikų tik vadovaudamiesi mokslinėmis rekomendacijomis, atlikę tyrimus ir diagnozavę tikslų ligos sukėlėją.
• Jei įmanoma, skirkite ne plataus spektro antibiotikų, o padedančių įveikti tam tikrą infekciją.
• Paaiškinkite pacientams, kaip palengvinti peršalinimo ir gripo simptomus be antibiotikų.
• Konsultuokite pacientus, kodėl svarbu antibiotikus vartoti tinkamai.