Medikai skambina pavojaus varpais: pastebima, kad kasmet vaikų sveikata vis prastesnė ir prastesnė. Lėtinėmis ligomis serga maždaug 20 % krūtimi maitinamų mažylių ir 40 % mokyklinio amžiaus vaikų, o baigus mokyklą jau beveik kiekvieno žmogaus ligų sąraše yra didžiulė ir nelabai graži puokštė pačių įvairiausių negalavimų. Galų gale, kaip rodo įvairūs tyrimai, ne mažiau kaip trečdalis abiturientų dėl savo medicininių duomenų yra apriboti, negali rinktis kai kurių profesijų. Kas ketvirtai mergaitei nustatomi reprodukcinės sistemos sutrikimai, jaunuolių, galinčių tarnauti armijoje, yra ne daugiau kaip dešimt procentų, o kas penktas vaikas serga kokia nors alergija.

Statistika negailestinga, tėveliai susigriebia už galvų ir klausia tiek savęs, tiek gydytojų: kodėl taip nutinka? Kas dėl to kaltas? Juk, atrodytų, gyvenimo sąlygos daug geresnės, negu bet kada anksčiau. Parduotuvių lentynose prekių pasirinkimas didžiulis. Gamintojai tiesiog iš kailio neriasi, kad patenkintų visus pirkėjų įgeidžius, reklamuoja savo produkciją, tvirtindami, kad jų prekės pačios geriausios kokybės, yra saugios naudoti ir labai naudingos. Atrodytų, nieko netrūksta – vaikai turėtų gauti viską, ko reikia normaliam augimui ir vystymuisi.

Na, o gydytojai neskuba patvirtinti gamintojų teiginių. Netgi priešingai – jie įsitikinę, kad iš tiesų dauguma produktų, kuriuos taip mėgsta šiandieniniai vaikai, neapsaugo dar tik besiformuojančio organizmo, o tik naikina jį.

Netaisyklinga mityba ne tik pražūtinga mažylio virškinimo sistemai, bet ir padeda pagrindą kitoms ligoms, kuriomis jis sirgs ateityje. Žalingi mitybos ir skonio įpročiai formuojasi nuo pat mažens, ir labai dažnai išlieka visą žmogaus gyvenimą, kasmet vis labiau ir labiau kenkdami žmogaus sveikatai.

Medicinoje yra žinomas labai neįprastas atvejis: viena trejų metukų mergaitė labai mėgo valgyti cigaretes. Pabendravus su mama, paaiškėjo, kad ji viso nėštumo metu rūkė, ir pirmenybę teikė stipriam tabakui. Gimusi mergytė ilgai neverkė ir nekvėpavo, kol gydytojas, priėmęs gimdymą, susiprotėjo užsirūkyti ir pūstelėti į mergytės veiduką dūmų. Tik po to ji pirmą kartą pravirko.

Šiai neįprastai istorijai galima rasti visai logišką paaiškinimą: dar negimusiam vaikui susiformavo priklausomybė nuo nikotino. Kadangi trejų metukų mergytė rūkyti negalėjo, patenkinti nikotino poreikį ji bandė valgydama cigaretes.

Lygiai taip pat formuojasi ir mitybos įpročiai, priklausomybė nuo maisto. Nėštumo metu būsimosios mamytės dažnai leidžia sau valgyti viską, ko tik užsimano, pasiduoda įvairioms silpnybėms, pasiteisindamos tuo, kad nėščiosios organizmas neva visada geriau žino, ko jam reikia. Tačiau būtent šiuo periodu moteris turėtų itin atsakingai žiūrėti į savo mitybą, subalansuoti ją ir pasirūpinti, kad suvalgytas maistas nekenktų mažyliui. Svarbu atminti: jeigu nori, kad vaikas gimtų sveikas, būtina išbraukti iš savo meniu kaloringus, genetiškai modifikuotus ir abejotinos kokybės produktus.


Jeigu moteris viso nėštumo metu negali paleisti iš rankų šokoladinio batonėlio ir gazuoto vandens butelio, naivu manyti, kad paaugęs vaikutis sugebės abejingai žiūrėti į šiuos produktus.

Formuojant tinkamus skonio įpročius veikia principas: „Kuo anksčiau, tuo geriau“. Kai mažylis gimsta, pati geriausia priemonė, stimuliuojanti mažylio sveikatą, bus mamos pienas. Jokie brangiai kainuojantys ir pasakiškus rezultatus žadantys mišinukai jo nepakeis. Be to, daugumoje iš jų, nors bandoma užtikrinti, kad produkcija visiškai saugi, vis dėlto yra dažiklių, aromatizatorių ir kitų priedų, kurie gali pastūmėti į kokios nors ligos ar sveikatos sutrikimo glėbį (pavyzdžiui, tikėtina, kad išsivystys alergija arba disbakteriozė).

Kitas neigiamas faktorius, skatinantis vaikus maitinti netaisyklingai – ankstyvas ir netinkamas primaitinimas. Labai dažnai įtraukdami į vaikučio mitybą naujų produktų tėveliai nepasirūpina, kad maistas būtų tikrai kokybiškas, arba dar blogiau – maitina iš savo lėkštės.

Kai vaikas paauga, būtina kaip galima daugiau jam pasakoti apie sveiką gyvenimo būdą. Jeigu atžala dar visai maža, mokyti taisyklingos mitybos pagrindų gali sekdama pasakas. Sugalvok istoriją, kuri kels mažyliui tam tikrų asociacijų, pavyzdžiui: neigiamas personažas kemša bulvių traškučius, o teigiamas – daržoves, mėgsta pieną, varškę ir kitus naudingus produktus, todėl tampa stiprus, drąsus, protingas ir gražus. Teigiamo herojaus nuotykiai turi būti ryškūs. Būtina pabrėžti, kad rasti išeitį iš bet kokios padėties jam padeda būtent taisyklinga mityba. Paprastai vaikai labai siekia tapti  panašiais į mėgstamus pasakų personažus ir noriai ima iš jų pavyzdį.

Vyresniems vaikams apie vienų ar kitų produktų daromą žalą galima papasakoti remiantis konkrečiais pavyzdžiais. „Paimk gazuoto vandens butelį ir įkišk į jį nakčiai mėsos gabaliuką – ryte jis bus visiškai ištirpęs“. Papasakok, iš ko daromi taip reklamuojami šokoladiniai batonėliai, kokių cheminių medžiagų yra jų sudėtyje ir kokių pasekmių tai gali turėti. Vaikų fantazija labai laki, tad turėdami prieš akis praktinį pavyzdį, visa kita jie „pripaišys“ patys ir pasidarys tinkamas išvadas.

Jeigu tavo vaikutis blogai valgo, diržas nepadės, kaip ir šokiai su šamano būgneliu ir kitos panašios priemonės. Vaikų organizmas neretai intuityviai jaučia, ko ir kiek reikia konkrečiu metu. Juk tau tikriausiai neteko girdėti, kad bent vienas vaikutis mirtų iš bado, jeigu jam mama nieko negailėjo? Suteik galimybę rinktis, paklausk, ko mažylis norėtų vakarienei. Kad jis pasijustų suaugęs ir savarankiškas, kreipkis į jį pagalbos – ypač gamindama maistą. Taip per daug nespausdama tu formuosi tinkamus mitybos įpročius.

Kai vaikutis nesirinkdamas viską kiša į burną ir negali išbūti ko nors nepakramtęs nė penkių minučių, verta rimtai susimąstyti, kas už to slypi. Ar tik maistu nebandoma įveikti vidinio diskomforto ir psichologinių problemų? Bet kuriam vaikučiui reikia mamos supratimo ir palaikymo, niekas kitas, išskyrus ją, negali jam suteikti ramybės ir tikėjimo ateinančia diena.