Alergija – labai paplitusi liga, neaplenkianti ir pačių mažiausių. Su ja bent kartą per visą gyvenimą tenka susidurti kone kiekvienam. Anot statistikos, kas penktas vaikas pasaulyje kenčia dėl alergijos.

Alergija – bendras terminas, naudojamas apibūdinti kai kurias ligas, susijusias su padidėjusiu organizmo jautrumu vienam arba kelioms medžiagoms. Jei kalbėtume apie visai mažus vaikučius (nuo 0 iki 3 metų), dažniausiai jiems pasireiškia alergija maistui. Jos požymiai: odos bėrimai (šerpetojančiomis, šlapliuojančiomis arba sausomis dėmelėmis, soborėja ir kt.), atpylimai, vidurių pūtimas, diegliukai, virškinimo sutrikimai, vidurių užkietėjimas, kvėpavimo sutrikimai (bronchinė astma, astminis bronchitas).

Rizikos grupės

Susirgti alergija rizikuoja tie vaikai, kurių vienas iš tėvelių (arba abu) turi dėl jos bėdų, arba jeigu ja serga broliukas ar sesutė. Medicinoje šis reiškinys vadinamas atopija, įgimtu polinkiu į alergines ligas. Jeigu šia liga serga bent vienas iš tėvų, rizika, kad ją paveldės ir atžala, siekia 20–40 %, jei abu – iki 60–80 %.

Žinoma, apie profilaktiką turėtų pagalvoti iš anksto, dar prieš susilaukiant vaikų. Būsimajai mamytei nėštumo metu negalima piktnaudžiauti produktais, galinčiais sukelti nepageidaujamų pasekmių, t. y. šokoladu, žuvimi, citrusiniais vaisiais, braškėmis. Susilpnėjęs imunitetas ir dažnos moters ligos gali taip pat turėti įtaką vaiko alergijos vystymuisi ateityje. Žinoma, kad sumažintum jos atsiradimo riziką, taip pat būtina nėštumo metu visiškai atsisakyti ir alkoholinių gėrimų bei tabako.

Kelios mitybos taisyklės, padėsiančios sumažinti alergijos atsiradimo riziką:

• Geriausia alergijos profilaktika – ilgas maitinimas krūtimi. Mamytei būtina šiuo periodu valgyti tik hipoalergiškus produktus.
• Jeigu maitinimas krūtimi yra neįmanomas, naudok specialius mišinukus, pakeičiančius pieną. Juose neturi būti cukraus arba gliukozės.
• Nauji produktai į rizikos grupę patenkančių vaikų mitybą įtraukiami vėliau, negu jų bendraamžiams (kitaip tariant, to negalima daryti iki 5–6 gyvenimo mėnesio). Pradėk duoti tik vieno komponento produktų – jie yra saugesni, be to, galima greičiau susivokti, kuriam iš jų vaikutis yra alergiškas.
• Maitinti reikia pradėti nuo mažiausiai alergizuojančių produktų (cukinijų, kopūstų, žalių obuolių, slyvų, kriaušių, ryžių košės, kalakutienos).

Labiausiai alergizuojantys produktai

Dažniausiai alergija susergama užvalgius šių produktų: nenugriebto karvės pieno, kiaušinių, žuvies, riešutų, sojos, kviečių, citrusinių vaisių, medaus, šokolado, braškių, pomidorų arba jūros gėrybių.

Jeigu nežinai, į ką periodiškai reaguoja tavo mažylio organizmas, pradėk pildyti dienyną: žymėk jame viską, ką valgo tavo vaikutis. Tai padės nustatyti pavojingus produktus.

• Atidžiai skaityk prekių etiketes. Svarbiausia informacija paprastai būna pateikiama smulkutėmis raidėmis užpakalinėje pakuotės pusėje.
• Savaime suprantama, reikia rinktis tuos produktus, kurie būtų be dažiklių ir konservantų (arba kad jų būtų kuo mažiau);
• Stenkis, kad bute visada būtų švaru. Reguliariai plauk grindis ir valyk dulkes.
• Nerūkyk pati ir neleisk to daryti kitiems, jeigu šalia yra tavo vaikas. Tabako dūmai ir kenksmingos medžiagos kambaryje gali išlikti labai ilgai.
• Pasistenk, kad atžala kuo mažiau kontaktuotų su naminiais gyvūnėliais.

Ar tai tikrai alergija?

Neretai alergijos simptomai būna labai panašūs į kurios nors kitos ligos (pavyzdžiui, į elementarų peršalimą ar odos sudirgimus). Dėl šios priežasties dauguma tėvelių klaidingai mano, kad ji praeis pati, kad nereikia imtis jokių priemonių – iš tiesų toks „stebuklas“ įvyksta labai retai, tačiau gali pakisti jos forma, arba nusilpti požymiai. Pamanę, kad problema išsisprendė, tėveliai atsipalaiduoja, o po kurio laiko liga smogia ir vėl.

Jeigu matai, kad vaikas ilgą laiką sloguoja, dažnai čiaudi, kad jam paburksta ir patinsta akytės, beria odą, teka ašaros – būtina apsilankyti pas alergologą ir pasikonsultuoti. Pati šios ligos neišgydysi.

Visai tikėtina, kad mažylis šią problemą bėgant laikui tiesiog išaugs. Pastebėta, kad alergija maistui dažniausiai pasireiškia vaikams, neturintiems dvejų metų. Vėliau alerginės reakcijos silpsta, nes stiprėja imunitetas. Vis dėlto ji kai kuriems produktams gali išlikti ir visą gyvenimą, tačiau tokių bėdų turi tik 2 % suaugusiųjų, ir tai nekliudo jiems gyventi visaverčio gyvenimo.