Vaikams būtinas nuolatinis dėmesys ir kontrolė. Vos tik jie išmoksta šliaužioti ir vaikščioti, pasiekti tai, kas padėta ant stalo arba lentynose, tėvelių ramybė baigiasi – juk vaikai pasaulį pažįsta ne tik pirštukais, bet ir burna. Tai reiškia, kad mažylio skrandyje arba kvėpavimo takuose gali atsidurti beveik viskas. Ką reikia žinoti, kad išvengtumėte nelaimių?

Svetimkūniai virškinimo sistemoje

Vaikų chirurgijoje svetimkūniai, ypač pirmaisiais mažylio gyvenimo metais – labai dažni. Kai kurie gydytojai netgi renka aptiktų ir pašalintų daiktų kolekcijas. Statistika rodo, kad kas ketvirtas 5–6 metukų vaikas bent kartą gyvenime yra prarijęs ką nors, dėl ko tėveliai vėliau labai jaudinosi.

Žaisliukų ir daiktų kišimas į burną – vienas iš mažylio vystymosi etapų, arba, kaip sakoma, oralinė pasaulio pažinimo stadija. Jos metu vaikutis gauna daug informacijos apie daiktų formą, ypatybes ir skonį. Tėvelių užduotis – užtikrinti, kad šis pažinimas burna būtų kuo saugesnis. Atidžiai žiūrėkite, kas patenka į atžalos rankutes ir burnytę: tai turėtų būti tik stambūs daiktai su saugiu paviršiumi. Tačiau nesėkmių pasitaiko net ir patiems atsargiausiems.

Dažniausiai įvairūs pašaliniai daiktai patenka į burną žaidimų metu, jeigu mažylį labai sudomina koks nors objektas. Kaip jis pasišalins, labai priklausys nuo to daikto dydžio, formos, paviršiaus ir rūšies – ne visi jie pavojingi mažam vaikui ir tikrai ne visada verta nerimauti. Smulkius svetimkūnius organizmas dažniausiai pašalina pats, t.y. tėvai randa prarytą smulkmeną vaiko puoduke. Tačiau išlieka tikimybė, kad, atrodytų, nereikšmingas daiktelis užstrigs stemplėje arba žarnyne. Skrandyje gali likti tik gana stambūs ir sudėtingos formos daiktai.

Labai dažnai, jei tėveliai įtaria, kad mažylis kažką prarijo, tačiau jokių išorinių tai liudijančių požymių ir nemalonių pojūčių nėra, pasirenkama laukimo taktika. Tačiau ne visada galima laukti, kol svetimkūnis pasišalins pats, net jeigu vaikutis atrodo išoriškai sveikas. Yra daiktų, kurių jau pats buvimas virškinimo trakte kelia pavojų. Tokiais atvejais laukimas kelia rimtą grėsmę atžalos sveikatai ar netgi gyvybei.

Prie tokių potencialiai pavojingų daiktų, kuriuos būtina tuoj pat pašalinti (žinoma, ne be specialisto pagalbos), priskiriama:

• Adatos, smeigtukai, sąvaržėlės, dantų krapštukai, žvejybos kabliukai, vinukai ir kiti labai aštrūs bei smulkūs daiktai;
• Daiktai nuo trijų centimetrų ilgio;
• Bet kokio tipo maitinimo elementai, baterijos („piršteliai“, iš žaisliukų, laikrodžių ir pan.);
• Magnetai (kuo jų daugiau, tuo blogiau);
• Stiklas, keramikos šukės aštriais kraštais;
• Stambūs vaisių kauliukai (persikų, abrikosų, slyvų).

Ne ką mažiau svarbu stebėti vaiką, jeigu jis prarijo aptakios formos ir nedidelio dydžio daiktą (pavyzdžiui, sagutę, apvalų akmenuką, rutuliuką, monetą). Laukti ir tikrinti vaiko puoduką reikėtų nuo vienos iki 3–4 parų. Jeigu per tą laiką daiktas nebuvo rastas, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Tuo atveju, jeigu tu nematote, kaip vaikas ką nors praryja (jis, pavyzdžiui, pabėrė ant žemės monetas ir ėmė kišti jas į burną), reikėtų nuodugniai apžiūrėti visą butą. Gali būti, kad smulkmė nusirito po lova arba spinta, ir jums visai nėra reikalo jaudintis.

Svetimkūnis stemplėje

Stemplėje įstrigęs svetimkūnis – labai pavojinga situacija, nes vaiko stemplė yra labai jautri ir pažeidžiama. Be to, joje yra raumenų, kurie dirginant daikto kraštais yra spazmuojami, prasideda komplikacijos, todėl būtina žinoti simptomus, kuriuos pastebėjus reikia nedelsiant imtis priemonių.

Visų pirma, ryjant mažyliui skaudės, jis rodys į krūtinkaulį ir krūtinės ląstą. Be to, rydamas seiles jis skųsis diskomfortu, o kieto maisto gali nepraryti visai. Pavojaus varpais reikia skambinti, jeigu vaiką ima pykinti arba jis nori vemti, jeigu atsiranda kosulys. Jeigu pasireiškė kuris nors iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės į artimiausią stacionarą. Delsimas tokiais atvejais baigiasi skylėmis stemplėje ir kitomis gyvybei pavojingomis pasekmėmis.

Ko nereikėtų daryti

Dažnai tėvai daro vaikučiams klizmą, arba duodama laisvinamųjų, tikėdamiesi, kad prarytas daiktas greičiau pasišalins. Tokia klaida tiesiog neatleistina, nes jau pats svetimkūnis virškinimo sistemai yra didžiulis stresas, o jos veiklos stimuliavimas gali baigtis organų trauma (judėdamas daiktas juos pažeis), arba tuo, kad svetimkūnis iš viso įstrigs žarnyne, susiformuos žarnyno nepraeinamumas.

Jeigu esate visiškai tikri, kad mažylis prarijo pavojingą daiktą, pirmiausia, ką turite padaryti – iškviesti greitąją. Iki jos atvykimo nemėginkite ištraukti svetimkūnio savarankiškai, kad nesukeltumėte kokių nors papildomų traumų. Negalima mėginti išpurtyti daikto ar nustumti toliau duonos plutele, taip pat nereikėtų vaikučio maitinti arba girdyti (jeigu daiktas gana stambus, turi aštrius kampus ir jį reikia ištraukti).

Jeigu vaikas prarijo smulkų pinigėlį, sagutę arba nedidelį rutuliuką (t.y. daiktą bukais ir nuapvalintais kraštais, iki 1–2 cm dydžio), šiokių tokių priemonių vis dėlto galima imtis. Padėkite pasišalinti svetimkūniui maitindami atžalą produktais, kuriuose būtų daug ląstelienos (pavyzdžiui, vaisiais, daržovėmis, gaminiais su sėlenomis).

Jeigu nesate visiškai tikri, kad vaikas kažką prarijo, arba nežinote, ką būtent jis prarijo, tris paras atidžiai stebėkite vaiko būklę. Jeigu atsiranda pavojingai atrodančių simptomų, skubiai kreipkitės į vaikų ligoninėje dirbantį chirurgą.

Kokie simptomai išduoda, kad reikia specialisto pagalbos?
 

• Vaikui skauda pilvą. Skausmas konkrečioje vietoje arba plintantis, nesilpsta, o tik stiprėja;
• Prasideda pykinimas, vaikas ima vemti (paprastai – po kelis kartus);
• Išmatose atsiranda kraujo. Kraujuojama po tuštinimųsi arba tarp jų;
• Jeigu atsiranda kokių nors kitų neaiškių simptomų, kurių iki praryjant svetimkūnį nebuvo.

Visais šiais atvejais būtina skubi gydytojo apžiūra. Geriau apsidrausti ir pasitikrinti, o ne laukti kartais labai liūdnų pasekmių.

Svetimkūnis kvėpavimo sistemoje

Iš burnos ertmės daiktas gali patekti arba į stemplę, arba į kvėpavimo takus. Pastarasis atvejis yra itin pavojingas, nes svetimkūnis kliudo į plaučius patekti orui. Vaiko kvėpavimo takų ypatybė yra ta, kad leidžiantis į apačią mažėja jų skersmuo. Trachėja ir bronchai minkšti, pasiduodantys, tad kosulio metu svetimkūnis gali leistis giliau. Jeigu daiktas gana didelis ir uždengia trachėją, galima uždusti, ištinka mirtis.

Dažniausiai nukenčia vaikučiai iki 3–5 metukų amžiaus – jie labai mėgsta viską kišti į burną, be to, visa tai dažniausiai vyksta žaidimų metu, juokiantis, verkiant, kalbant prie stalo. Paprastai į kvėpavimo takus patenka įvairios sėklos, maisto gabalėliai, grūdai, pupos, lukštai, smulkūs žaisliukai, rutuliukai, saldainiai ir siūlai.

Kaip tai pasireiškia?

Dažniausiai nukenčia dešinysis bronchas, nes jis yra didesnis ir platesnis. Visų pirma, ištinka kosulio priepuolis, nusilpsta kvėpavimas, plaučiuose galima girdėti švilpimą. Be to, pastebimi viršutinių kvėpavimo takų stenozės (susiaurėjimo) požymiai: dusimas, ilgesnis įkvėpimas, pamėlęs veidas, svetimkūnio pojūtis ir švokščiantis balsas. Jeigu svetimkūnis užstrigo trachėjoje, šaukiant arba verkiant galima girdėti pliaukšėjimą. Svetimkūnis gali sukelti ir komplikacijų – ypač jeigu tai maisto produktai su aliejumi arba riebalais. Gali išsivystyti bronchitas, plaučių uždegimas, pūlinis abscesas, pavojingas gyvybei pūlinis krūtinės ertmės uždegimas.

Jeigu pastebėjote nors vieną iš minėtų simptomų, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą arba vežkite mažylį į stacionarą. Nemėginkite savarankiškai pašalinti svetimkūnio, jeigu vaikas gali kvėpuoti pats. Neslopinkite jo kosulio.

Jeigu mažylis pamėlsta, ima dusti, reikia kviesti reanimaciją, o iki jos atvykimo pamėginti ištraukti svetimkūnį patiems:

• Vaikui iki vienerių metukų amžiaus. Paguldykite pilvuku ant rankos dilbio, prilaikydami smakriuką ir nugarą, galva (veidu žemyn) – maždaug 60 laipsnių kampu. Delno kraštu (riešine dalimi) padaužykite tarp menčių maždaug 5 kartus, apžiūrėkite burnytę, ar neiškrito svetimkūnis. Jeigu rezultato nėra, paguldykite vaikutį sau nugaryte ant kelio, nuleiskite galvytę žemiau už užpakaliuką, 4–5 kartus spustelėkite po krūtine (nespauskite pilvo). Jeigu svetimkūnis pasišalino – išimkite jį. Jeigu neišėjo, iki greitosios atvažiavimo kartokite šiuos veiksmus ir stenkitės ventiliuoti plaučius.
• Vyresniam nei metukų vaikui. Atsistokite už mažylio, apimkite rankomis per juosmenį ir spauskite pilvą tarp bambos ir krūtinkaulio. Staigiai spustelėkite aukštyn 4–5 kartus su 3–5 sekundžių intervalu, jeigu svetimkūnis pasišalino – išimkite jį. Jeigu ne – kartokite toliau, nepanikuokite patys ir pamėginkite nuraminti vaiką.

Gydymas

Vaikai, prariję svetimkūnį, guldomi į vaikų chirurgijos skyrių. Visų pirma, bandoma išsiaiškinti, kurioje vietoje daiktas užstrigo, kokio jis pobūdžio. Jeigu jis geležinis – tai galima padaryti atlikus rentgeno nuotrauką. Tačiau maisto ir plastiko tokiose nuotraukose nematyti. Dažnai pasitelkiama ir endoskopija – plona žarnelė su kamera ir žnyplėmis įstatoma į stemplę, skrandį ir žarnyną, apžiūrimos sienelės ir turinys, svetimkūnį bandoma sugriebti ir ištraukti. Procedūra kartais atliekama net be narkozės.

Su bronchais viskas daug sudėtingiau – manipuliacijos atliekamos tik užmigdžius mažąjį pacientą. Po to vaikutis stebimas. Jeigu reikia, skiriama antibiotikų, kad bronchuose ir plaučiuose neprasidėtų infekcija.

Atsargumo priemonės

Dažniausiai tokių nelaimių galima išvengti. Būkite atsargūs ir pasirūpinkite, kad aplinka būtų saugi:

• Kai tik mažylis ima šliaužioti, keturiomis apeikite visą butą ir surinkite smulkius ir pavojingus daiktus.
• Pirkite tik tuos žaislus, kurie tinka vaikui pagal amžių, be smulkių detalių, kurios galėtų atsiklijuoti arba nulūžti.
• Nepalikite vaiko žaisti be priežiūros su monetomis, sagomis ar kruopomis.
• Jeigu turite išeiti iš kambario, atidžiai apžiūrėkite žaislus, dar geriau – paimkite mažylį su savimi.
• Stenkitės niekada neišleisti sūnelio arba dukrytės iš akių!