Žodis “higiena” (nuo graikų kalbos žodžio hygienos – sveikas) suprantamas kaip priemonės, taikytinos optimaliai žmogaus aplinkai sukurti, sveikatos ir ligų profilaktikai. Kokios sąlygos laikytinos optimaliomis mažajam žmogučiui? Kiek ir kokių būtinų priemonių reikia imtis vaiko priežiūrai? Ar galima dėti lygybės ženklą tarp švaros ir sterilumo, sterilumo ir vaiko sveikatos? Kaip pasirinkti aukso vidurį tarp kraštutinumų išsaugant ir dar pagerinant mažylio sveikatą?

Jei bent kiek atidžiau pažvelgtume, tai paaiškėtų, jog dauguma higienos priemonių skirtos pašalinti chemines medžiagas arba mikrobus. Su cheminėmis medžiagomis viskas pakankamai aišku. Mikrobai (moksliškai jie vadinami mikroorganizmais, o populiariai dar vadinami bakterijomis, rečiau – mikroskopiniais grybais ir vienaląsčiais gyvūnais) žmogaus organizme elgiasi  skirtingai. Patogeniniai mikroorganizmai visada arba beveik visada sukelia ligas. Tariami patogeniniai (santykinai neutralūs) nesukelia ligų, bent jau sveikam žmogui arba sukelia, bet tik patekus į organizmą dideliam mikrobinių ląstelių kiekiui  ir esant nusilpusiai imuninei sistemai. Draugiški mikroorganizmai, t.y. “pagalbininkai”, kartais net nepakeičiami.

Imuninė mažylio sistema iš tiesų yra netobula, dėl to ir apsauginės jos funkcijos smarkiai skiriasi nuo suaugusiųjų, bet ar tai reiškia, kad mes privalome mažąjį organizmą visiškai atriboti nuo bet kokių mikroorganizmų patekimo į jį? Sveika nuovoka sako, kad visiškai apsaugoti vaiką mes galime tik nuo pirmos grupės mikrobų. Nuo antros grupės mikrobų – nebent tik nuo labai didelio, “perteklinio” kiekio.

Vaiko kambarys

Vaiko kambario švarai užtikrinti (arba kambario, kuriuo jis dalinasi su kitais šeimos nariais) būtinas reguliarus kambario vėdinimas, valymas drėgna šluoste, knygų laikymas tik stiklu dengtose lentynose, pagal galimybes vengiant minkštų baldų ir kilimų. Šaltuoju metų laiku, kai įjungtas centrinis šildymas, rekomenduojamas oro drėkinimas. Tai daryti netgi būtina. Kuo sausesnis patalpoje oras, tuo daugiau drėgmės prarandama kvėpuojant ir išgarinant ją per odą. Tai  dar labiau apsunkina mažylio šilumokaitos procesą, kuris ir taip kol kas išvystytas netobulai. Be to išsausėja nosiaryklė ir tokiu būdu sumažėja jos apsauginės savybės, taigi vaikui gali padažnėti sloga ir kitos peršalimo ligos. Patalpos oro drėkinimui galima įsigyti specialius buitinius prietaisus, kuriuos įmanoma užprogramuoti reikiamu režimu. Išlaidavimų brangiems prietaisams galima ir išvengti ant radiatorių pastačius tiesiog atvirus dubenius ar voneles su vandeniu.


Kai vaikas pradeda šliaužioti, pagrindiniu rūpesčiu tampa grindų ir daiktų, kurie vaikui gali pakliūti po ranka, švara. Grindis reikia plauti 1-2 kartus per dieną silpnai muiluotu vandeniu arba vandeniu be jokių priedų. Jokiu būdu nerekomenduojama į vandenį pilti chloro medžiagų.  

Kilimus valyti dulkių siurbliu rekomenduojama ne rečiau kaip kartą per savaitę. Atkreipkite dėmesį: iš daugelio dulkių siurblių per angas su oro srove į patalpą išpučiamos smulkiosios dulkių dalelės, kurios kvėpavimo takams kenkia labiau, negu ant paviršiaus matomos nusėdusios dulkės. Todėl tvarkytis reikėtų tokia seka: pirmiausia išsiurbti, tada plauti grindis ir šluostyti dulkes.

Drabužiai, patalynė, vystyklai

Visi mažylio  drabužėliai (tame tarpe ir vystyklai) turi būti skalbiami atskirai nuo suaugusiųjų ir net nuo vyresnių vaikų. Tam reikia skirti atskirą vonelę (jeigu skalbiama rankiniu būdu arba užmerkiama). Užmerkimui geriausia naudoti “vaikišką” muilą, o skalbiant rankomis ar skalbimo mašina – skalbimo miltelius, skirtus tik vaikams: jie ne tik geriausiai apsaugo vaiko odelę, bet ir geriausiai pašalina “specifines”dėmes. Jeigu vaikas neturi jokių odos problemų, tuomet išskalbtų drabužėlių lyginti nereikia, tuo labiau iš abiejų pusių. Vis tik pirmąjį kūdikio gyvenimo mėnesį pataliuką bei vystyklus patartina lyginti, ne tiek dėl dezinfekcijos, kiek dėl audinio suminkštinimo, juk odelė tame amžiuje dar tokia švelni ir ją taip lengvą sudirginti.

Jeigu naudojate daugkartines sauskelnes (vystyklus), o odelė nuo jų nesusialergizuoja, tuomet vystyklus pakanka išskalbti ir išlyginti (dėl minkštumo), nors yra manančių, kad vis tik reikėtų ir virinti.