Psichologų teigimu, pavyzdys, o ne žodiniai pamokymai veikia geriausiai, tačiau, net ir tai žinodami, dažniau tėvai vaikus moko žodžiais, o ne darbais.

Rūpestinga „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja dr. Vaiva Bražinskienė sako, kad pasaulį reikia pradėti keisti nuo savęs, todėl teisingą pavyzdį vaikams reikia rodyti nuo pat mažumės.

Sveikesnių tėvų – sveikesni vaikai

Anot vaistininkės, ypač mažiausiems tėvai turėtų stengtis rodyti tinkamą pavyzdį. „Deja, nors visi žino, kaip reikia teisingai gyventi, tomis taisyklėmis nesivadovauja: nesportuoja, pamiršta pusryčius, valgo nereguliariai, skubėdami, žiūrėdami televizorių. Visa tai neišvengiamai atsiliepia mūsų ir mūsų vaikų sveikatai. Būtina save auklėti, stengtis gyventi sveikiau“, - sako rūpestinga vaistininkė.

Per pirmuosius kelerius vaiko gyvenimo metus susiformuoja pagrindiniai pastovūs mitybos, higienos ir fizinio aktyvumo įgūdžiai, nuo kurių didžiąja dalimi priklauso tolimesnė jo sveikata. Pastebima, kad sveikesnių tėvų vaikai rečiau serga ir turi mažiau sveikatos problemų suaugę, todėl sveikatos priežiūros specialistai neabejoja, kad teisingas pavyzdys – labai svarbus. Visgi, pasak vaistininkės, tėvai dažnai stokoja valios – pasiduoda vaikų meilikavimams ir leidžia jiems valgyti bulvių traškučius, saldumynus, gerti saldžius gazuotus gėrimus. Blogiausia, kad toks maistas neretai tampa ne tik užkandžiu, bet ir pakeičia pietus ar vakarienę.


„Valgant prastos kokybės ar neįvairų maistą, pradeda trūkti vitaminų bei kitų reikalingų medžiagų, todėl gali sutrikti bet kurios organizmo sistemos veikla. Vartojant nepakankamai skysčių, sutrinka įvairūs procesai, apie kuriuos net nepagalvojame, o pastebime tik tuomet, kai pradeda kažką skaudėti arba pablogėja odos, plaukų būklė“, - sako vaistininkė. Jos teigimu, tėvai palyginti retai užsuka į vaistinę profilaktinių priemonių vaikų organizmui stiprinti ir dažniausiai ateina tik prispaudus ligoms. Vaistininkė pastebi, kad dažniau sergančių tėvų vaikai taip pat yra labiau pažeidžiami įvairių ligų. Tėvai nepakankamai išnaudoja savo galimybes ir vaikus auklėti geru pavyzdžiu: vien mažas tėvų fizinis aktyvumas kelia nerimą – jei paklaustume, kiek tėvelių rytais daro mankštą, pakiltų tik reta ranka.

„Reikia ne tik valgyti žalią salotą ir žiūrėti televizorių, bet ir daugiau būti gryname ore. Tai svarbu, nes būdami nevėdinamose patalpose, ypač šaltuoju metų laiku, visi kvėpuojame tuo pačiu oru, dažnai užterštu labiau, nei mes galime tikėtis. Išėję į lauką pravėdiname savo kvėpavimo takus ir grūdinamės“, - primena dr. V. Bražinskienė.

Stebi, ką darome, o ne, ką sakome

Psichologai įsitikinę, kad vaikai nuo pat mažens stebi savo tėvus, jų elgesį ir kaupia informaciją. Specialistų teigimu, ypač gerai mitybos įpročius formuoja ir vaikų psichologinę bei emocinę sveikatą veikia valgymas kartu su visa šeima. Tokioje ramioje ir saugioje aplinkoje vaikas išmoksta maistą ragauti, juo mėgautis, pietų ar vakarienės metu neretai pasidalina savo mintimis, patirtimis. Taip augdamas vaikas patiria mažiau streso ir turi stipresnį imunitetą.

Skirtingų tyrimų metu paaiškėjo, kad prie vaikų iki šešerių metų tėvai savo elgesio dažniausiai nekontroliuoja, o save riboti pradeda tik tuomet, kai vaikai sulaukia paaugliško amžiaus. Pasak specialistų, klaidinga manyti, kad mažas vaikas tėvų pavyzdžio nemato, iš jo nesimoko, todėl nuo pat mažumės reikėtų bent jau prie vaikų elgtis taip, kaip norėtumėte, kad jie patys elgtųsi. Tai veikia  ne tik manieras, kalbą, bet ir mitybą, fizinį aktyvumą, laisvalaikį, stilių ir kitus dalykus. Nesitikėkite, kad matydamas jus valgant bulvių traškučius, vaikas mielai valgys garuose ruoštus brokolius ir morkas.