Motinos dažnai sako, kad jų vaikelis gimė sunkiai, pamėlynavęs, „pridusęs“. Ką tai reiškia? Mediko ausiai ši frazė skamba labai miglotai.

Pridusimas ir Apgar skalė

Paprastai mažylis po gimimo praėjus vienai ir penkioms minutėms įvertinamas kaip mokinukas mokykloje pagal Apgar skalę. 8–10 balų gavęs naujagimis laikomas sėkmingai įveikęs gimimo kelionę ir tolesnė jo raida turėtų būti sklandi. Tačiau pasitaiko, jog ir taip puikiai įvertintam naujagimiui vėliau pradeda ryškėti cerebrinio paralyžiaus simptomatika. Ir atvirkščiai – 2–4 balais įvertintas naujagimis toliau auga ir vystosi visiškai normaliai.

Vienas iš 5 kriterijų, pagal kuriuos vertinamas naujagimis, yra odos spalva. Jei jis visas rausvas – gauna už odos spalvytę 2 balus, o jei kūnelis rausvas, bet galūnės melsvos – 1 balą. Kurį laiką mažylis gali būti visas mėlynas arba baltas, tada duodama 0 balų (kiti 4 vertinimo kriterijai – širdies darbas, kvėpavimas, refleksai ir raumenų tonusas). Tačiau ne tik spalva parodo, kad naujagimis patyrė deguonies badą. Dažniausia dėl hipoksijos smegenyse ir audiniuose naujagimis negali po gimimo normaliai kvėpuoti ar per lėtai plaka jo širdelė (mažus balus gali gauti ir sklaidos trūkumų turintis naujagimis, tačiau dabar kalbėsime tik apie gerai išsivysčiusius mažylius, kuriuos ištiko ši bėda).

Kai tuoj po gimimo medikas mato, jog tam naujagimiui trūksta deguonies (jis melsvas, prastai kvėpuoja ir pan.), jam kuo skubiau turi būti pradėtas tiekti deguonis – naujagimis turi būti pradėtas gaivinti. Yra trys svarbiausi kriterijai, kuriais vadovaujantis nusprendžiama, ar reikia naujagimį gaivinti, ir kokius bei kada gaivinimo žingsnius atlikti – tai kvėpavimas, širdies susitraukimų dažnis ir odos spalva (raumenų tonusas ir refleksų gyvumas tik atspindi naujagimio neurologinę būklę). Tuoj po gimimo visi naujagimiai būna melsvi, nes vyksta staigus kraujotakos persitvarkymas (kraujas pradeda tekėti plaučiuose, ko nebuvo motinos įsčiose). Tai normalu, tačiau žiūrima į žmogutį kaip į visumą, akimirką stebimos jo pastangos įkvėpti ir gyventi. Jei tos pastangos ir mažylio būklė netenkina mediko, pradedami pirmieji gaivinimo žingsniai: išvalomi kvėpavimo takai, išsiurbiant vaisiaus vandenis ir gleives iš nosiaryklės, stimuliuojamas kvėpavimas pliaukštelint per padukus, tiekiamas deguonis iš specialių deguonies sistemų. Jei po pirmų gaivinimo žingsnių naujagimiui jau galima suteikti 8 balus, vadinais, „pridusimas“ truko labai trumpai ir rimtesnių pasekmių neturėtų būti. Tačiau jei po pirmos minutės naujagimis vertinamas 7 ir mažiau balų, tai neonatologas imasi kitų gaivinimo žingsnių. Apgar skalės vertinamų naujagimio gyvybingumo požymiai turi savo seką. Pirmiausiai dėl deguonies bado melsvėja odelė, vėliau dėl susidarančių tam tikrų medžiagų kinta naujagimio tonusas ir aktyvumas. Dėl tonuso mažėjimo sunkėja kvėpavimas ir nyksta refleksai. Širdutės veikla pradeda lėtėti vėliausiai ir tai prognostiniu požiūriu pavojingas požymis. Tėvai vaikelių, kurie tuoj po gimimo buvo gaivinti ir vertinti mažais Apgar skalės balais, medikų klausinėja: o kas toliau? Dažniausiai išgirsta atsakymą, jog tik gerokai vėliau paaiškės, kiek deguonies badas pakenkė jų mažyliui. Kaupiantis vis daugiau duomenų apie „pridusimus“ , t. y. mažus Apgar balus, paaiškėjo, kad jie visiškai neatspindi tolesnių vaiko raidos galimybių.


Pridusimas ir žali vandenys

Dažnai tėveliams tenka išgirsti, kad jų mažylis gimė iš žalių vaisiaus vandenų. Ką tai reiškia? Taip gimsta apie 12 % naujagimių. Paprastai vaisius vystosi skaidriuose vandenyse, tačiau kai dėl kažkokių priežasčių jau motinos įsčiose vaikeliui pradeda trūkti deguonies, pažaliuoja vaisiaus vandenys. Dėl deguonies bado mažojo žmogelio kraujotaka persitvarko taip, kad būtų apsaugoti svarbiausi organai – galvos smegenys ir širdis. Tai du jautriausi deguonies trūkumui ir tuo pačiu - patys svariausi mūsų organai. Beveik visai netenka maitinimo oda, inkstai, žarnynas. Žarnyne tuo metu jau būna susiformavusios pirmosios mažylio išmatos – mekonijus, kuris dėl nusilupusio žarnyno epitelio yra žalios spalvos. Kai žarnyne susilpnėja kraujotaka, atsiranda spazminiai žarnyno susitraukimai ir dar motinos įsčiose mažylis pradeda tuštintis. Šios išmatos ir nudažo vaisiaus vandenis žalia spalva. Medikams tai ženklas, jog mažyliui jau trūksta deguonies ir jam geriausia būtų gimti kuo greičiau, kad deguonies badas nepažeistų širdelės ir galvos smegenų. Deja, visiškai nėra žinomos mažylio galimybės, kaip ilgai jis gali ištverti hipoksiją. Vieni gimsta iš žalių vaisiaus vandenų, įvertinami gerais Apgar balais, o vėliau jų būklė pradeda blogėti, išryškėja cerebrinis paralyžius, o kitas, žiūrėk, gimė iš žalių vaisiaus vandenų, gaivintas ir nieko, auga kaip uoga.

Kartais deguonies bado sunkumo laipsnį padeda įvertinti ištirtas arterinis kraujas iš virkštelės. Tik užgimus vaikučiui, iš dar pulsuojančios virkštelės paimama kraujo ištirti šarmų-rūgščių balansą. Toliau didėjant deguonies badui, pradeda keistis kraujo terpė, kuri, nors smegenys ir aprūpinamos krauju, tačiau jas jau gali pažeisti. Po gimimo dėl hipoksijos išryškėjusi smegenų edema (smegenų pabrinkimas) – taip pat labai grėsmingas požymis.

Kas bus su „pridususiu“ vaikeliu?

Kokia ta grėsmingoji prognozė? Tėveliai po „pridusimo“ labiausiai bijo cerebrinio paralyžiaus. Naujausi moksliniai tyrimai parodė, jog tik 36 % išnešiotų ir 25 % neišnešiotų naujagimių išsivysto cerebrinis paralyžius, jei „pridusimas“ įvyko gimdymo metu. 50 % išnešiotų naujagimių pažeidimas atsiranda nėštumo metu, ir net 80–90 % cerebrinio paralyžiaus išsivystymo priežasčių lieka nežinomos. Gimimo procese aktyviai dalyvauja ir pats naujagimis. Seniau buvo manoma, jog tik tinkamas ar netinkamas motinos elgesys gimdymo metu ir vienokie ar kitokie medikų veiksmai užtikrina sėkmingą gimdymą. Tyrimai parodė, jog gimdymas labai pasunkėja, kai gimsta jau įsčiose pažeistas deguonies bado vaikelis. Dažniausiai dėl pažeistos vaisiaus smegenų veiklos, jis netaisyklingai stato galvutę į gimdymo takus. Taisyklingai – reiškia jis turi prilenkti galvelę prie krūtinės taip, jog gimdymo kanalu slinktų mažiausiu jos matmeniu, turi daryti taisyklingus pasisukimus ir pan. Taigi, smegenų pažeidimas įvyksta gerokai anksčiau. Dažnai net neįmanoma nustatyti, kada, o gimdymas būna komplikuotas, stebime hipoksijos arba, paprastai tariant, „pridusimo“ požymius, dažnai tenka tokį naujagimį gaivinti. Laiku ir taisyklingai suteikta pagalba visais atvejais gerina naujagimio tolesnio gyvenimo kokybę, tačiau negali išgydyti nuo to, kas įvyko nėštumo metu.

Dr. Eglė MARKŪNIENĖ
KMUK Neonatologijos klinikos vadovė