Ką galima nuveikti ligoninėje? Atrodytų, kas per kvailas klausimas... Jeigu reikia, čia padarys rentgeno nuotrauką ir gastroskopiją, atliks būtinus tyrimus... Galima pagulėti ant operacinio stalo arba ligoninės palatoje, susipažinti su simpatišku gydytoju arba miela gydytoja, kartais – netgi pasigydyti ir pasveikti. Deja, čia dar ne viskas... Nutinka ir taip, kad būtent gydymo įstaigoje pasigaunama piktybiška infekcija, kuri nepasiduoda jokioms mokslui žinomoms antibakterinėms priemonėms. Ji taip ir vadinama – ligoninių infekcija.

Ji klaidžioja iš vienos palatos į kitą ir ligoninių koridoriais ieškodama naujos aukos. Ir randa, netgi labai greitai – jeigu tikėtume oficialia statistika, per paskutinius kelerius metus mirčių skaičius dėl vieno iš piktybiškiausių užkratų – MRSA (meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko) padvigubėjo.

Ligoninių infekcija neretai nuvaro pacientą į kapus, o gydytojus – į teisiamųjų suolą, tad su ja būtina skaitytis.

Kas yra MRSA?

Stafilokokai – gana plačiai paplitusi bakterijų šeima. Jų turi didžioji dauguma žmonių. Tai tarytum normali odos dangalų, gleivinių ir apatinės žarnyno dalies mikrofloros dalis. Neretai stafilokoko nešiotojais tampa netgi medicinos personalas.

Stafilokoku ligoninėse ir gimdymo namuose užsikrečiama oro lašeliniu būdu, taip pat per medikų rankas, atviras žaizdas, nudegimus, akis, odą, kraują. Infekcija gali plisti per instrumentus, kateterius, tvarsčius, priežiūros priemones ir maistą.

MRSA – tai auksinio stafilokoko modifikacija (Staphylococuc aureus), atspari vienam arba keliems antibiotikams. Mūsų dienomis yra žinoma bent 17 MRSA rūšių, besiskiriančių savo atsparumu.

MRSA gydymui tenka naudoti didesnes preparatų dozes, pailginti gydymo trukmę arba naudoti alternatyvią antibakterinę priemonę, kuriai konkretus MRSA tipas yra vis dar jautrus.

Paraudo ir patino

Užsikrėtus MRSA gali pasireikšti daugybė įvairiausių simptomų (tai priklausys nuo užkrėsto organo). Dažniausiai tokiais atvejais galima pastebėti paraudimą ir patinimą, infekuotas plotas yra skausmingas. Klinikinės stafilokokinių ligų atmainos yra įvairios – nuo odos ligų ir pneumonijos iki meningito ir kraujo užkrėtimo (sepsio).

Kodėl egzistuoja MRSA?

Natūralioji atranka iki šiol tebėra viso gyvojo pasaulio pagrindinis vystymosi principas. Bakterijos šiame pasaulyje gyvena daug ilgiau, negu mes, todėl nenuostabu, kad jos daug geriau prisitaikiusios. Be to, bakterijų genai nuolat mutuoja, kad būtų galima apsiginti nuo pagrindinio priešo – antibiotikų.

Silpnesnės bakterijų rūšys dėl antibiotikų poveikio žūsta, tačiau atsparesnės tiesiog „suvalgys“ vaistus. Tai reiškia, kad kitą kartą gali susidurti su stafilokoku, kuris sėkmingai išgyvens gydymą antibiotikais, nes bus įgijęs jiems atsparumą, „imunitetą“.


Štai kodėl gydytojai taip atkakliai įtikinėja, kad būtina išgerti visą antibiotikų kursą. Jeigu pacientas nebaigia gydytis, didesnė dalis bakterijų miršta, tačiau ne visos. Likusios įgyja atsparumą antibiotikams. Kiekviena tokia mutacija tik padidina bakterijos išgyvenimo galimybę.

Tai, kad ligoninėse ir gimdymo namuose vartojama tiek daug antibiotikų, sukelia tokį pat auksinio stafilokoko mutacijų, didinančių bakterijų atsparumą vaistams, skaičių.

Kodėl tai pavojinga?

Kodėl stafilokoku taip lengva užsikrėsti ligoninėje, o ne kurioje nors kitoje vietoje? Tai paprastai aiškinama tuo, kad čia gulintys pacientai dažniausiai būna silpnesni, negu visi kiti, tad jiems pasigauti infekciją yra paprasčiau.

Antra – ligoninių sąlygos, kur nedidelėse palatose guli iš karto po kelis žmones, yra palankios plisti infekcijai. Užsikrėsti MRSA pavojingiausia nusilpusiems pacientams ir naujagimiams, ypač tuo atveju, jeigu infekcija laiku nepastebima ir nepradedama gydyti tais pačiais antibiotikais.

Ko laukti ateityje?

Gydytojai nerimauja – pranešimų apie infekcijas ir mirtį dėl MRSA tik daugėja. Gali būti, kad susiformuos tokia stafilokokų rūšis, kuri bus atspari visiems antibiotikams. Jau yra VRSA, arba atsparus vankomicinui auksinis stafilokokas. Didžiojoje Britanijoje užfiksuotas GISA atvejis (stafilokokas, atsparus glikopeptidams).

Nors nauji antibiotikai kuriami nuolat, pesimistiškai nusiteikę ekspertai spėja, kad anksčiau ar vėliau bakterijos vis tiek taps atsparios – tai tik laiko klausimas.

Tikimės stebuklo

Medikai bando bent jau sulėtinti atsparių bakterijų skaičiaus augimą. Viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad žmonės piktnaudžiauja antibiotikais. Kenkia ir tai, kad tokių vaistų išrašoma pacientams, sergantiems virusinėmis infekcijomis (o juk antibiotikai virusų neveikia, tačiau bakterijos, esančios organizme, geriant antibiotikus kuo puikiausiai jaučiasi, jos mutuoja ir dauginasi). Štai kodėl gydytojams rekomenduojama antibiotikų skirti tik tais atvejais, kai to iš tikrųjų reikia.

Norint apsisaugoti nuo MRSA, svarbu, kad ligoninėse būtų geros higieninės sąlygos. Apžiūrint pacientą rankomis pridaroma daug žalos, nes tai padeda plisti infekcijai. Problemos sprendimas – kruopštus rankų plovimas po kiekvieno paciento apžiūros.

Vis dėlto klausimas, ar nešvarios rankos tikrai padeda daugintis stafilokokui, yra gana ginčytinas. Kai kurie žvalgosi atgal į praeitį – juk prieš šimtą metų niekas iš viso nežinojo, kas yra bakterinė infekcija. Pavyzdžiui, išrovei darže morką, nušluostei ir suvalgei – niekas dėl to nemirdavo, blogiausia, kas galėdavo nutikti – nebent porai dienų sutrikdavo skrandžio darbas. Žmogaus imunitetas būdavo stimuliuojamas natūraliai. Dabar, „steriliomis“ gimdymo namų sąlygomis, kur mažas žmogutis atsiduria iš karto po gimimo, taip nebėra. Imunitetas silpsta, tad didėja jautrumas įvairioms bakterijoms, taip pat ir toms, kurios anksčiau nebuvo patogeninės.

Kol gydytojai ieško būdų kovoti su MRSA, infekuotųjų skaičius nenumaldomai auga. Dauguma ekspertų prieina išvadą, kad gali reikėti labai didelio mokslinio laimėjimo, ko nors panašaus į penicilino atradimą, kad žmonės vėl galėtų nebebijoti bakterijų.