Nuo uždegimų niekas neapsaugotas. Sloga, gripas, angina, ūmios kvėpavimo takų infekcijos – visa tai gali sukelti otitą. Anot statistikos, šia liga vaikystėje yra sirgę 98 % žmonių, kai kurie – net po kelis kartus. Bėda ta, kad ši liga dažniausiai renkasi mažylius – jų organizmas dar silpnas, imunitetas – neužgrūdintas. Tad kaip gi išvengti šios ligos?

Krūtimi maitinami mažyliai ir otitas

Dažniausiai visomis įmanomomis otito formomis perserga krūtimi maitinami mažyliai. Tai tiesiogiai susiję su anatominėmis vaikų ausyčių ypatybėmis. Krūtimi maitinamų mažylių ausies landa yra kiek platesnė ir trumpesnė, negu suaugusių žmonių, tad rizika susirgti yra didesnė.

Kol vaikutis nemoka kalbėti, jis nepasakys, kad jam skauda, tačiau galima pastebėti, kad pasikeičia jo elgesys. Jeigu vaikas atsisako maisto ir pradeda domėtis ausytėmis, tikėtina, kad tai – otitas. Jeigu tai tiesa, paspaudus išsikišusį kauliuką prie ausies skaudės, ir vaikutis į tai sureaguos. Tačiau šis simptomas būdingas tik vaikams nuo 1 metų.

Net jeigu esi įsitikinusi, kad žinai, kuo serga mažylis, nustatyti diagnozę yra gydytojo pareiga. Otorinolaringologas pasakys, ar esi teisi, o iki tol pačiai eksperimentuoti ir gydyti nepatartina.

Kviesk gydytoją

Paprastai otitas ima reikštis vakarop ir naktį. Pirmieji simptomai – aštrus ausies skausmas, pakilusi temperatūra, silpnumas, pasunkėjęs kvėpavimas nosimi ir prasta savijauta. Jeigu vaikas jau pakankamai didelis, kad apibūdintų savo pojūčius, paklausk jo, kaip jis jaučiasi.

Iki gydytojo atvažiavimo ausies nešildyk ir nieko į ją nelašink, nedėk kompresų ir neduok stiprių nuskausminamųjų. Visų pirma, reikia žinoti otito atsiradimo priežastį ir tipą. Jeigu jį sukėlė svetimkūnis ausyje, tokie veiksmai gali būti žalingi. Gydytojas jį išims. Nemėgink to padaryti pati, jeigu neturi patirties ir reikiamų instrumentų – gali nustumti dar giliau, o tai turės mažyliui neigiamų pasekmių.

Otito gydymas

Paprastai vyresniems nei 3 metukų vaikams gydytojas skiria kompleksišką gydymą: išrašo antibiotikų ir antihistaminų, kraujagysles sutraukiančių vaistų į nosį ir skausmą mažinančių ausų lašų nuo uždegimo. Gydymą visada kontroliuoja specialistas, dažniausiai gydomasi namie. Jeigu išrašomi antibiotikai, siekiant išvengti disbakteriozės, liepiama gerti ir probiotikus (šiek tiek ilgiau nei visus kitus vaistus).

Jeigu nėra aiškiai išreikštų intoksikacijos požymių, skausmų ir didesnės nei 38 laipsnių temperatūros, vyresniems vaikučiams gydytojas skiria tik simptominę terapiją (nuskausminamųjų ir kraujagysles sutraukiančių preparatų, jei reikia – kompresus). Jeigu per parą būklė nepagerėja, apžiūrima pakartotinai (tokiu atveju gali būti išrašoma antibiotikų).

Komplikacijos po otito


Jeigu otitas negydimas laiku, jis gali pereiti į pūlinę formą. Krūtimi maitinamiems mažyliams toks perėjimas gali būti labai staigus, todėl delsti negalima – reikia kviesti gydytoją ir pradėti gydymą. Būtina laikytis VISŲ gydytojo rekomendacijų – nenustoti duoti vaistų net ir tuo atveju, jei būklė pasitaisė (jei taip neliepė gydytojas). Antibiotikus reikia gerti labai griežtai – antraip liga gali atsinaujinti.

Retais atvejais pūliniai neišeina į išorę – tada infekcija pereina į kaukolės sritį. Šios komplikacijos simptomai: skausmas už ausies, patinimas ir paraudimai, bendra vaiko būklė pablogėja. Šiuo atveju gali būti diagnozuojamas meningitas. Pacientas guldomas į ligoninę, kur ilgai ir sunkiai gydomas. Pasekmės būna gana liūdnos.

Dar viena pūlingo viduriniosios ausies uždegimo ypatybė yra ta, kad jis gali pereiti į lėtinę formą. Priežastis dažniausiai yra iki galo neišgydytas otitas (kai mama elgiasi ne taip, kaip liepė gydytojas) arba susilpnėja imunitetas. Lėtinį otitą lydi klausos pablogėjimas (arba netgi jos netekimas). Bėgant laikui, ji tampa vis prastesnė.

Į vaistinę!

Visų pirma reikia kviesti gydytoją – tą jau išsiaiškinome. Kitas svarbus žingsnis – kelionė į vaistinę išrašytų vaistų. Pirk tai, ką liepė gydytojas, o ne tai, ką pataria vaistininkas (už savo rekomendacijų pasekmes jis neatsako).

Apie higieną

Jeigu nori, kad mažylis išvengtų otito, būtina laikytis asmens higienos taisyklių. Krūtimi maitinamo vaikučio ausytes reikia valyti susuktu vatos gabalėliu 2–3 kartus per savaitę. Ausų krapštukų naudoti negalima – tu gali pažeisti ausies kanalą. Išorinė ausies dalis, oda už ausies taip pat nuvaloma vata, suvilgyta virintu vandeniu, o tada nusausinama servetėle. Odytę reikia patepti kremu – ypač jeigu  ji sausa ir šerpetoja.

Maitinimas krūtimi

Krūtimi maitinami mažyliai, sergantys otitu, dažnai atsisako valgyti. Esmė ta, kad bandant žįsti, sustiprėja skausmas. Pamaitinti mažąjį ligoniuką tampa neįmanoma. Kad vaikutis galėtų valgyti, likus 15 minučių iki maitinimo įlašink į nosytę kraujagysles sutraukiančių lašų ir įkišk į ausytę šiltame (!) nuskausminamajame preparate suvilgytą vatos kaištį. Nieko lašinti tiesiai į ausį negalima! Jeigu visa tai nepadeda ir vaikutis toliau atsisako krūties arba buteliuko, pamėgink pamaitinti atžalą iš šaukštelio. Ši procedūra užtruks daug ilgiau, tačiau mažylis bus sotus, vadinasi, ir organizmas greičiau įveiks otitą.

Kaip dėti kompresą?

Kaip minėjome, iki gydytojo apsilankymo kompreso dėti negalima. Tačiau jeigu specialistas liepė laikyti ausį šiltai, reikėtų žinoti, kaip dedamas kompresas. Visų pirma, viską reikia daryti greitai, tad pasiruošk reikiamas priemones iš anksto. Tau reikės 3–4 sluoksnių marlės arba binto su iškirpte ausytei, kompresinio popieriaus, šiek tiek platesnio nei marlė, storo vatos gabalo ir lengvos kepurytės.

Marlę suvilgyk labai šiltame spiritiniame tirpale, tada nuspausk ir uždėk ant ausytės taip, kad išorinė jos dalis išlįstų per iškirptą skylę. Ant viršaus dėk popierių, vatą, užtvirtink visą konstrukciją skepetaite arba kepuryte. Laikyk kompresą 3–4 valandas, tačiau geriausia tai padaryti prieš miegą.