Maitinimo priemonės

Pradėsime nuo tokios “priemonės” kaip motinos krūtis. Būtinybę prieš kiekvieną maitinimą plauti ją muilu – mitas. Iš tiesų būtina kasdien keisti liemenėlę, o įklotėlius, surenkančius pieno perteklių – ir dar dažniau. Jeigu Jūsų apatiniai drabužiai švarūs, tai kam dar suteikti krūčiai papildomą išbandymą? Juk nuo muilo išsausėję speneliai (taip pat kaip ir jų tepimas “žaluma”) kur kas labiau yra linkę skylinėti, o tai - tiesiausias kelias infekcijai. Pilnai pakanka kasdien apsiprausti po dušu. Ypatingoms “švaruolėms” rekomenduojama prieš kiekvieną maitinimą nuplauti krūtį po tekančiu vandeniu. Baiminimasis dėl higienos trūkumo maitinant krūtimi, byloja apie  nepasitikėjimą gamtos dėsniais: motinos piene yra didžiulis kiekis apsauginių imuninių faktorių.    

Mažylio indus (buteliukus, čiulptukus, vėliau – lėkštutes, šaukštelius ir t.t.) reikia saugoti nuo pagrindinių mikrobų, t.y. tų, kurie gyvena mumyse. Ir “sveiki” suaugusieji neišvengia karieso (o karieso vietoje veisiasi ypatingai bloga mikrobinė flora), gastrito (šiuo atveju sutinkami net tokie mikroorganizmai, kurie gali sukelti opos susirgimus) ir kitų “malonumų”. Tai, kas mums, suaugusiems, yra viso labo negalavimas, mažyliui gali tapti tikra katastrofa. Todėl neperduokime savo mikrobų mylimiems vaikams: jokių būdų neragaukite iš jų buteliukų, nelaižykite šaukštų ar čiulptukų. Siūloma skirti atskirą krepšelį vaiko buteliukams ir čiulptukams. Visus indus būtina kruopščiai išplauti, nepaliekant jokių maisto ar pieno likučių. Karts nuo karto indus vertėtų praplauti ūkiniu muilu,  soda ar garstyčių milteliais - tai puikūs antiseptikai. Jeigu vadovausitės šiais patarimais, jokia kita sterilizacija nebūtina.  Sterilizacija būtina tik tuo atveju, jeigu vaikas neturi savo indų (pvz. gimdymo namuose). Mikrobai iš oro paprastai negali iššaukti žarnyno infekcijos. Na, o jei tokia infekcija atsirado -  joks indų sterilizavimas neišgelbės.   

Jeigu jūs ruošiatės kurį laiką laikyti maistuką indelyje (pavyzdžiui nutrauktą pieną), indo sterilizacija nepakenks (jei indelis asmeninis, pakaks praskalauti virintu vandeniu). Šiuo atveju svarbu laikytis dar dviejų reikalavimų: pagal galimybes patartina neperpilinėti ir neperdėlioti maistelio iš vieno indo į kitą ir naudotis tik sausomis talpomis, nes drėgmė yra puiki terpė mikrobų dauginimuisi. Geriau sausas, nesterilizuotas buteliukas, nei po sterilizacijos, tačiau su drėgmės likučiais ant sienelių.  

Čiulptukus (nepamirštame taisyklės dėl jų neliečiamybės), jiems nukritus ant grindų, ar šiaip karts nuo karto paėmus iš vežimėlio ar lovytės, pakanka nuplauti muiluotu vandeniu ar paprasčiausiai nuskalauti po tekančio vandens srove. Plauti verdančiu vandeniu nėra būtina.  

Maudymo higiena

Sveikus kūdikius pradėti maudyti vonelėje ar didelėje vonioje galima maždaug po savaitės nuo gimimo, esant užgijusiai bambikės žaizdelei. Vandens virinti ar pilti į jį “žalumos” nebūtina,  tinka vanduo iš čiaupo, bet ne iš kokių abejotinos švaros vandens telkinių.    

Pačią vonelę, jeigu ji individuali, pakanka praplauti vaikišku muilu; jeigu naudojatės bendra suaugusiųjų vonia, tai ją būtina išplauti su geriamąja soda (ir nešvarumus gerai pašalina, ir odelei nekenkia).

Žaisliukai

Žaisliukai turi būti iš lengvai prižiūrimos medžiagos – plastmasės, gumos. Plauti reikėtų vaikišku muilu. Virintu vandeniu perplauti nebūtina. Krūtinio amžiaus vaikų minkšti žaislai neturėtų būti pagaminti iš kailio, juos turi būti lengva skalbti.  

Naminiai gyvūnai

Mažylio bendravimo su gyvūnais klausimas ginčytinas. Be abejo, šis bendravimas mažyliui suteikia daug teigiamų emocijų. Vienok, daugelis medikų labai kategoriškai pasisako prieš artimą kūdikio kontaktą su gyvūnais, kadangi naminiai gyvūnai dažnai būna visokių infekcijų pernešėjai (tame tarpe chlamidinės, toksoplazminės, mikoplazminės). Todėl būtina  pasikonsultuoti ir su veterinaru.