Išgirdus diagnozę „alergija šalčiui“ pirmą kartą, apima nuostaba. Kaip šis reiškinys gali egzistuoti mūsų ir taip nešiltuose kraštuose? Juk organizmas turėtų būti prisitaikęs prie sudėtingo klimato? O jeigu ji vis dėlto yra, kodėl mūsų pirmtakai ja nesirgo?

Faktas kaip blynas

Išvardinti klausimai greičiausiai tėra retoriniai. Kad ir koks nelogiškas mums atrodytų šis reiškinys, jis egzistuoja nepriklausomai nuo mūsų požiūrio į jį. Dažniausiai dėl jo nukenčia vaikai, nors oficiali medicina ilgą laiką to nepripažino.

Terminas „alergija šalčiui“ atsirado palyginti neseniai, ir tai tik kaip išimtis – juk bet kokia diagnozė nustatoma tik remiantis tyrimų ir analizių duomenimis, o šios ligos kitaip nei „iš akies“ nenustatysi. Esmė ta, kad šiuo atveju neįmanoma išskirti konkretaus alergeno, kaip kad būna kitais alergijos atvejais (dulkės, tabakas, kailis).

Būtų logiška teigti, kad nėra alergeno – nėra ir alergijos, tačiau kadangi dėl šio reiškinio kenčiantys mažyliai ir jų tėveliai kreipiasi pagalbos į poliklinikas ir ligonines, tai privertė gydytojus pripažinti šią neįprastą diagnozę.

Alergija be alergeno

Kaip jau tau tikriausiai žinoma, alergija – tai padidėjęs organizmo jautrumas kai kuriems dirgikliams, vadinamiems alergenais. Alergija šalčiui nėra tipiška reakcija. Tikriausiai dėl vadinamųjų „šalčio faktorių“ audinių baltymai jungiasi tarpusavyje ir sudaro svetimas struktūras, antikūnų analogus. Šie dariniai ir lemia alerginę reakciją.

Kokie yra „šalčio faktoriai“?

Būtų neteisinga vienintele alergijos šalčiui priežastimi laikyti vien tik šaltį (kaip reiškinį), vertinamą pagal žemus temperatūros rodiklius. Šiuo atveju jį reikėtų suprasti plačiau, apimti daug kitų veiksnių.

Žinoma, visų pirma, tai šaltas oras. Tačiau prie šalčio faktorių prisideda ir žvarbus vėjas, ir, žinoma, skersvėjai (tai netgi pavojingiau). Tokią alergiją provokuoja ir šaltas vanduo (ir visai nesvarbu, ar tai lietus, ar sniegas, ar ežeras, ar dušas). Priežastimi gali tapti šaltas ir drėgnas klimatas, netgi šalti gėrimai ir desertai.

Alergija šalčiui – plačiai paplitęs reiškinys

Kai yra bent šioks toks supratimas apie „šalčio faktorius“, tampa aišku, kad ši alergija – ne sezoninis reiškinys. Beje, taip nemėgstama ir keiksnojama žiema – ne pats baisiausias metų laikas. Juk žiemą ir taip visiems aišku, kad reikia saugotis, pasistengti sušilti. Antra – bet kuris pastovus šalčio faktorius yra daug geriau už įvairius svyravimus, būdingus kitiems metų laikams. Dėl šių priežasčių pavojingiausiu metų laikais laikomas ruduo ir ypač pavasaris.

Būtent pavasarį alergija šalčiui pasireiškia dažniausiai. Šiuo metų laiku visi vaikai nori mesti šalint savo šalikus, kepures, pirštines. Jiems atrodo, kad nieko baisaus nenutiks, jeigu perbėgs per kiemą be skėčio. Jie nepastebi, kad suoliukų ir sūpuoklių paviršius dar nepakankamai įšilęs, kad ant jų būtų galima sėdėti. Jie nesupranta, kas baisaus gali nutikti staiga įkvėpus šalto oro, kad perkaitus saulėje ir pasitraukus į šešėlį (rūsį) ar įbridus į šaltą upelį temperatūrų skirtumas bus didžiulis, ir kuo tai gali baigtis.

Nealergiškiems žmonėms šios smulkmenos nėra labai pavojingos (jie gali nebent peršalti), o alergiškiems būtent tai ir tampa alergijos priežastimi.

Kaip atpažinti alergiją šalčiui?

Tikriausiai pastebėjai, kad mūsų organizmas vienaip ar kitaip reaguoja į šaltį. Žvarbiu oru ir nuo vėjo parausta skruostai, užgniaužia kvapą; jeigu drėgna, gali prasidėti sloga; ryjant ledinį vandenį, gerklė spazmuojama. Tačiau mums svarbiausia, kaip stipriai šie požymiai pasireiškia ir ar greitai praeina. Jeigu organizmo reakcija per didelė, vadinasi, tai alergija.

Iš visų šalčio alergijos tipų labiausiai paplitusi šalčio dilgėlinė, kai ant atvirų odos plotų atsiranda paraudimų, bėrimų, oda ima šerpetoti, atsiranda pūslių. Kartais šie simptomai tik išoriniai, bet būna ir taip, kad jaučiams deginimas arba niežulys.

Sudėtingesnėmis alergijos šalčiui formomis laikoma:

• Alerginis rinitas;
• Alerginis konjunktyvitas;
• Šalčio migrena;
• Šalčio radikulitas;
• Bronchiniai spazmai, astminis bronchitas ir šalčio astma.

Žinoma, šios šalčio alergijos rūšys pasitaiko rečiau, tačiau jų pasekmės būna rimtesnės. Kai kurios vaiko gyvybei kelia rimtą pavojų.

Kokios priežastys?

Anot statistikos, alergija šalčiui pasireiškia vienam iš šimto alergiškų vaikų. Atrodo, ne taip ir daug, tačiau jeigu pažvelgtume į Imunologijos instituto tyrimų duomenis, pamatytume, kad per paskutinius 8 metus sergančiųjų skaičius išaugo dvigubai. Kas dėl to kaltas? Kodėl labiausiai nukenčia vaikai?

Yra versija, kad polinkis į alergiją šalčiui gali būti paveldimas. Anot kitos, ji pasireiškia tiems vaikams, kurie nuolat serga infekcinėmis ir lėtinėmis ligomis. Dar kiti kaltę verčia antibiotikams, kurie lyg ir būtini, tačiau suduoda skaudų smūgį mūsų imuninei sistemai.

Egzistuoja ir dar viena hipotezė. Paskutiniu metu žmonių (o ypač – vaikų) gyvenimas tapo patogesnis. Juk tėvai visada nori savo vaikams suteikti daugiau, negu turėjo patys. Tačiau svarbu turėti saiką, o daugelis jo, deja, neturi. Dėl šios priežasties šiuolaikiniai vaikai tapo panašūs į šiltnamyje auginamus augalus, neprisitaikiusius prie įprasto gyvenimo. Jie beveik neturi imuniteto. Jie rečiau išeina į lauką, daugiau laiko praleidžia jaukiuose ir šiltuose namuose. Bendravimą su gamta išstūmė televizija, internetas. Na, o paties organizmo kovą su ligos sukėlėjais pakeitė antibiotikai.

Kaip išsigelbėti?

Tėveliams, kurie nori apsaugoti savo vaikus nuo alergijos šalčiui, rekomenduojama:

• Neleisti atžaloms ilgai būti šaltame ore.
• Rengti pakankamai šiltai, palikti kaip galima mažiau atvirų odos plotų.
• Drausti kvėpuoti šaltu oru ir vaikščioti apsisukus veidą šaliku (nuo kvėpavimo jis atidrėksta, tad nušalti daug lengviau).
• Prieš einant į lauką ir grįžus iš jo duoti išgerti šiltos arbatos, pasiūlyti išsimaudyti šiltoje vonioje.
• Naudoti rankoms ir veidui riebius kremus su UV filtrais.
• Naudoti specialius nosies ir akių lašus, kad būtų apsaugota gleivinė.
• Naudoti antihistaminus ir medikamentus, mažinančius alergijos pasekmes.

Kas, jeigu hipotezė apie „šiltnamio sąlygas“ yra tiesa? Neverta laukti, kol vaikui pasireikš alergija. Stiprink imunitetą, atsargiai pratindama mažylį prie „normalaus gyvenimo“. Tegul jis gyvena harmonijoje su gamta. Visos imuniteto stiprinimo priemonės tau ir taip žinomos: tai dienos režimas, visavertė ir taisyklinga mityba, pakankamas fizinis krūvis, aktyvus poilsis, grūdinimasis. Imtis profilaktikos priemonių nėra sunku – tereikia dėmesio, laiko ir nuoseklumo. Beje, paskutinė hipotezė teigia, kad būtent tai ir yra vienintelis būdas, leidžiantis atsikratyti alergijos šalčiui visiems laikams.