Profesoriaus patarimai: kaip laiku pastebėti patiriamą stresą ir išvengti išsekimo

Profesoriaus patarimai: kaip laiku pastebėti patiriamą stresą ir išvengti išsekimo

Laidoje „Sveikata.lt“ prof. Gediminas Navaitis nagrinėjo itin aktualią temą – streso valdymą. Norint sužinoti, koks streso kiekis gali būti naudingas, o koks – žalingas sveikatai, pirmiausia reikėtų susipažinti su pačia streso sąvoka. 

 

Ar tikrai viską žinome apie stresą?


Stresas susideda iš trijų fazių:

 

  1. Nerimas. Nerimo metu keičiasi raumenų tonusas, padažnėja kvėpavimo ritmas bei širdies ritmas.
  2. Nerimo požymių suvaldymas. Nors organizmo įprastinė veikla yra pakitusi ir mes tai jaučiame, reaguojame ramiai, tokiu būdu valdydami nerimą ir bandydami mąstyti racionaliai.
  3. Išsekimas. Kad suvaldytume nerimo požymius, reikalingi dideli energijos resursai, todėl nuolat patiriamas stresas dėl energijos eikvojimo priveda prie išsekimo.

 

Stresas nėra vien tik neigiamas dalykas. Pirmoje ir antroje fazėje tai iš tiesų net nėra žalinga sveikatai. Priešingai, be pakitusios organizmo reakcijos, negalėtume gerinti savo pasiekimų įvairiose srityse – sporto, mokslo, karjeros ir t.t. Jaudinantis dedame daugiau pastangų, kas gali atnešti geresnius rezultatus. Vis dėlto trečioji fazė jau yra žalinga. Pasiekus tokį didelį streso lygį, kuris priveda prie išsekimo, galima susidurti net su sveikatos problemomis. Tuomet silpnėja imuninė sistema, todėl lengviau užsikrėsti virusinėmis ir bakterinėmis infekcijomis, gali atsirasti skrandžio opos, o pasak psichologo konsultanto, profesoriaus Gedimino Navaičio, nevaldomas ir dideliais kiekiais patiriamas stresas gali sukelti net psichosomatines ligas. 

 

Stresas darbinėje aplinkoje

 

Stresas darbe šiuo metu yra pripažįstamas ir laikomas kenksmingu darbo aplinkos veiksniu, lygiai taip pat kaip vibracija, triukšmas ar net pavojingos cheminės medžiagos.

 

Yra išskirti pagrindiniai veiksniai, kurie sukelia stresą darbe:

 

  • Konkurencija;
  • Neaiškios pareigybės instrukcijos;
  • Nepakankama kompetencija;
  • Per greitas darbo tempas;
  • Pastovus laiko trūkumas;
  • Baimė dėl darbo praradimo;
  • Įvertinimo ir užmokesčio stoka;
  • Sprendimų laisvės nebuvimas;
  • Nepripažinimas tarp kolegų bei vadovų;
  • Pavojingas darbas;
  • Darbas atliekamas izoliuotai nuo kitų darbuotojų;
  • Darbo aplinkos veiksniai (gali būti cheminiai, biologiniai, fizikiniai, fiziniai ir t.t.)

 

Požymiai ir poveikis darbo našumui

 

Streso požymiai, atsiradę nuo per didelės įtampos gali būti skirstomi net į keturias grupes.

 

Elgesio: gali sutrikti gebėjimas planuoti, atsirasti sąstingis, idėjų stygius. Taip pat dažnai yra leidžiamasi į mintis apie praeitį. 

 

Fiziologiniai: atsiradęs prakaitavimas, galvos skausmai, pykinimas, silpnumas, pagreitėjęs kvėpavimas, nemiga, atsiradusi priklausomybė nuo tabako, alkoholio, vaistų, per didelis ar per mažas valgymas. 

 

Psichologiniai: atsiradęs nerimas, baimė, negatyvumas, pusiausvyros praradimas, irzlumas, pasitikėjimo savimi stoka, užmaršumas, sunkumai susitelkiant, prislėgta nuotaika.

 

Socialiniai: nedėmesingumas, perdėta reakcija, pykčio protrūkiai, žmonių vengimas, nedalyvavimas socialiniuose įvykiuose, išsiblaškymas.

 

Iš tiesų dėl patiriamo streso atsiranda tikrai labai daug pašalinių požymių, kurie gali trukdyti tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Kodėl darbdaviams vertėtų susirūpinti streso mažinimu darbe?

 

Pirmiausia pasireiškiant streso požymiams, mažėja darbo produktyvumas, gali būti priimami netinkami sprendimai, atsirasti didelė darbuotojų kaita, padidėti nelaimingi atsitikimai, taip pat ir darbuotojų nedarbingumas. 

 

Ar įmanoma įveikti stresą?

 

Kaip ir aptarėme anksčiau, įveikti ir visiškai išvengti streso nėra įmanoma, kadangi tai neatsiejama mūsų kasdienybės dalis. Tačiau dalinamės keliais patarimais, kurie padės sumažinti streso kiekį ir išmokti jį valdyti:

 

  • Laiko planavimas yra vienas iš svarbiausių aspektų, bandant išvengti streso. Suplanuoti darbai palieka mažiau vietos netikėtumams, todėl darbo dienos pradžioje susiskirstykite darbus į grupes – nuo neatidėliotinų iki mažiau svarbių;
  • Planuodami savo laiką, nepamirškite palikti pakankamai laiko nenumatytiems darbams;
  • Neatidėliokite, laikykitės savo dienos plano;
  • Vienu metu darykite tik vieną darbą. Tokiu būdu tikrai sutaupysite laiko ir išvengsite nesusipratimo, skirdami visą dėmesį tik vienam darbui;
  • Sirgdami neikite į darbą - nusilpęs imunitetas ir taip patiria stresą kovodamas su infekcija;
  • Į savo darbo rutiną įtraukite kokią nors veiklą, kuri jums būtų įdomi;
  • Ant jūsų rašomojo stalo turi būti tik tie daiktai, kurie reikalingi darbui;
  • Nevenkite kritikos: išklausykite ją ir išsiaiškinkite esmę;
  • Padarę klaidą ją pripažinkite ir ištaisykite. Prisiėmus atsakomybę už klaidas, vėliau nereikės pergyventi, kai kažkas jas išsiaiškins;
  • Jei nesate kalti situacijoje, reaguokite ramiai, paaiškinkite, kodėl nesutinkate. Įsiaudrinimas tokioje situacijoje pakenks tik jums;
  • Stenkitės su kolegomis palaikyti gerus santykius. Tai yra žmonės, kurie supa jus kasdieną, todėl nesutarimai gali labai stipriai apsunkinti jūsų darbo aplinką ir patį darbą;
  • Gerbkite kito žmogaus asmeninius reikalus;
  • Palaikykite gerus santykius su vadovais ir viršininkais;
  • Nepamirškite išlikti konfidencialiais;
  • Darbe rodykite iniciatyvą.

 

Išmokę valdyti stresą darbinėje aplinkoje, galėsite tai persinešti ir į asmeninį gyvenimą. Primename, kad nereikia bijoti sveiko streso ar jaudulio – tai padeda jums siekti geresnių rezultatų. Stipriai sumažinus stresą kasdienybėje ir atitrūkus nuo išsekimo fazės, pagerės jūsų sveikata, poilsis ir emocinė būsena.

 

Prof. Gediminas Navaitis suteikia nemokamą galimybę gauti jo patarimus ir mokymus. Juos išvysti galite paspaudę ČIA.

 

Daugiau apie sveikatą išgirsti bei pamatyti kviečiame kiekvieną sekmadienį, 9 val. ryto laidoje „Sveikata.lt“ per TV3!

 

Komentarai

Ar žinote, kad...

Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.

Kitas faktas