Krūtinė moterims kelia daug daugiau rūpesčių ir nerimo, negu bet kuri kita kūno dalis. Nors nustatyta, kad dailiosios lyties atstovėms tikimybė mirti nuo širdies smūgio yra penkis kartus didesnė, negu nuo krūties vėžio, tiesa ta, kad dauguma iš jų šios ligos bijo daug labiau. Tik ar tikrai tikimybė ja susirgti yra tokia didelė, kaip jos įsivaizduoja? Net jeigu ja ir susergama, dar visai nereiškia, kad tai tolygu mirties nuosprendžiui. Jeigu liga diagnozuojama ankstyvoje stadijoje, mūsų dienomis ją galima išgydyti.

Didelė su krūtine susijusių problemų dalis neturi su vėžiu jokių sąsajų. Kiekvienos moters krūtys yra unikalios formos, dydžio, gali turėti miomą arba auglį, ir visa tai bėgant metams keičiasi, nes didelę įtaką tam daro hormonai ir laikas. Didžioji dauguma šių pokyčių yra visiškai natūralūs. Nors iš pradžių jie gali labai išgąsdinti, ne visi dariniai yra piktybiški, ir ne dėl visų reikia pradėti skambinti pavojaus varpais.

Ką galima padaryti? Išvengti sudėtingų problemų lengviausia, jeigu laiku imsitės profilaktikos priemonių.

Būkite budrios. Nuo šios akimirkos pradėkite sekti savo krūtinės būklę. Išsiaiškinkite, kokie jūsų krūtinės audiniai įprastu metu. Jeigu jums per keturiasdešimt, ir menstruacijų ciklas vis dar normalus, atkreipkite dėmesį į tai, kaip tie audiniai pasikeičia – tada lengvai žinosite, kurie pokyčiai yra normalūs. Tai reiškia, kad turite savarankiškai apžiūrėti krūtinę kartą per mėnesį, apsilankyti pas gydytoją ne rečiau, kaip kartą per metus, ir svarbiausia – kasmet darytis mamogramą (o kai kuriais atvejais netgi ir dažniau). Nepabijokite kreiptis į specialistą, net jeigu kyla mažytė abejonė ar problema, kuri jums neatrodo labai rimta.

Valgykite neriebų maistą su vidutiniu kiekiu skaidulų. Nors tyrimai nerodo tiesioginės sąsajos tarp maisto raciono ir krūties vėžio rizikos (išskyrus tą faktą, kad vitaminas A gali būti šiuo atveju labai naudingas), apribokite suvartojamų riebalų kiekį ir valgykite daugiau daržovių ir vaisių – tai bus naudinga jūsų sveikatai apskritai.

Tegul jūsų racione kartą ar du per dieną bus patiekalų, kuriuose daug vitamino A. Tyrimai rodo, kad šio vitamino trūkumas šiek tiek padidina krūties vėžio vystymosi riziką. Jo gausu špinatuose, morkose, batatuose, moliūguose, gyvulinės kilmės produktuose (piene ir kepenyse).

Apribokite suvartojamo alkoholio kiekius. Vartokite jo mažesnėmis nei vidutinėmis dozėmis. Net ir viena porcija per dieną jums išeis ne į gera.

Reguliariai sportuokite: tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas mažina krūties vėžio vystymosi tikimybę.


Savaime supranatama, reikėtų atsisakyti ir tabako. Amerikos onkologų draugija neseniai publikavo duomenis apie tai, kad rizika susirgti krūties vėžiu rūkančioms moterims padidėja 25 %. Kuo cigarečių surūkoma daugiau, tuo rizika didesnė. Jeigu per dieną jums reikia dviejų pakelių ir daugiau, tikimybė gali siekti 75 %. Jeigu anksčiau rūkėte, bet metėte, galite miegoti ramiai – mokslininkai nerado sąsajos tarp krūties vėžio ir rūkymo praeityje.

Gėrybiniai krūties augliai – tai terminas, paprastai vartojamas apibūdinti įvairius pokyčius, vykstančius krūtinės audiniuose ir nekeliančius pavojaus. Vienokių ar kitokių pokyčių atsiranda kiekvienai moteriai, ypač toms, kam daugiau kaip 30 metų. Jos pastebi nelygumų, guziukų arba mazgelių, o kartais nemalonius pojūčius ir netgi skausmą. Ir paprastai įsivaizduoja blogiausia. Tų pokyčių tokia daugybė, kad iš tiesų terminas „gėrybinis auglys“ tereiškia viena: tai ne vėžys.

Skausmai krūtinės srityje – vienas iš labiausiai paplitusių moterų nusiskundimų, tačiau iš tiesų jis labai retai kada susijęs su vėžiu.  Puse visų atvejų skausmai būna cikliški, prasideda likus maždaug savaitei iki menstruacijų – organizmas gamina daugiau estrogeno ir progesterono, tad tai verčia padidėti pieno liaukas. Kai hormonų pikas praeina, krūtinė vėl atsipalaiduoja. Daugelis moterų pastebi, kad prieš prasidedant menopauzei hormonų lygis organizme ima mažėti, tad jas nebe taip vargina šie nemalonūs pojūčiai.

Jei kalbėtume apie krūtinės cistozę, ši gėrybinio auglio forma yra tokia paplitusi, kad tai net nelaikoma liga, o tiesiog norminiu variantu. Tai nėra krūties vėžio rizikos faktorius.

Norite įveikti per didelį krūtinės jautrumą? Sprendimas gali pasirodyti visai paprastas – atsisakykite kofeino (kavos, arbatos, kolos, šokolado). Vartokite vitaminus. Daugelis moterų šventai tiki gydomąja vitamino E galia. Jeigu prie jo pridėsite dar ir 500 mg vitamino B6, natūralaus diuretiko, ir padarysite išvadą, kad jis jums padeda – dar geriau. Iš tiesų nėra rimtų įrodymų, kad šios vaistinės priemonės tikrai veiksmingos, tačiau pamėginti ir tuo įsitikinti vis tiek galima.

Jeigu krūtinė tapo itin jautri dėl užsilaikiusių skysčių, jums reikia rimtesnių diuretikų, negu vitaminas B6. Vaistinėje pasirinkimas didžiulis.

Kontraceptinės tabletės, kliudančios ovuliacijai ir cikliškai hormonų moters organizme kaitai, taip pat padeda nuo krūtinės skausmų.

Kai kurių moteraų organizme gaminasi per daug prolaktino, dėl to hipofizė gamina hormonus, kurie ir sukelia nemalonius pojūčius krūtinės srityje. Ar prolaktino ne per daug, padės nustatyti paprasti kraujo tyrimai. Jei reikės, gydytojas išrašys atitinkamų preparatų.

Bet kuriuo atveju kreiptis į gydytoją yra būtina, tačiau baimintis, kad būtinai susirgsite krūties vėžiu, tikrai neverta.