Daugeliui moterų pasirodo tiek uždegiminės, tiek neuždegiminės kilmės išskyrų, todėl net ir užsikrėtus gonorėja, ne visuomet paprasta suprasti, kad tai – ne paprastas uždegimas, o rimta liga. Taigi tik maždaug 10-20 procentų gonorėja sergančių moterų pačios kreipiasi į gydytojus, įtardamos lytiškai plintančią ligą.
Diagnozuoti gonorėją moterims yra sunkiau nei vyrams. Neretai pasitaiko, kad liga nustatoma tik atsitiktinai, pavyzdžiui tikrinant dėl nėštumo, vėžio ar tiesiog eilinės patikros metu, kuri reikalinga medicininei darbo knygelei.
Į organizmą patekę gonokokai pirmiausia pažeidžia šlaplę ir gimdos kaklelį. Pirminėje stadijoje šlaplė pažeidžiama maždaug 90 procentų atvejų. Šiek tiek mažiau nei pusė sergančiųjų jaučia deginimą ir perštėjimą, o šlapinantis juntamas skausmas. Prasidėjus gimdos kaklelio kanalo uždegimui, pastebimos gelsvai žalsvos spalvos gleivingos pūlingos išskyros. Gleivinė aplink gimdos kaklelį parausta. Jei liga nepradedama gydyti, gonokokai plinta ir pažeidžia gimdos gleivinę sukeldami endometritą (gimdos uždegimą).
Kas skatina gonokokų plitimą?
- Išorinės kontraceptinės priemonės (spiralės, gaubteliai ir t.t.)
- Lytiniai santykiai
- Nėštumas ir abortai
- Netinkamos gydymo procedūros
Sukėlę uždegimą gimdoje, gonokokai plinta toliau, pažeisdami kiaušintakius (salpingitas) arba kiaušides (ooforitas). Neretai gonokokai pažeidžia ir ir kiaušintakius bei kiaušides (salpingooforitas), ko pasekoje susiformuoja sąaugos, galinčios pasibaigti negimdiniu nėštumu arba net nevaisingumu. Galimos ir kitos komplikacijos: šlapimo pūslės uždegimas, lytinių lūpų ir makšties uždegimas, didžiosios makšties prieangio liaukos uždegimas, tiesiosios žarnos uždegimas ir t.t.
Pagrindinis lėtinės gonorėjos pavojus moterims – tai labai nežymūs arba visiškai nematomi simptomai, palaipsniui vis labiau žalojantys organizmą. Be to, gydytojai teigia, jog vis daugiau gonokokų tampa atsparūs vaistams, todėl tinkamų medikamentų parinkimas gali užtrukti.
