Pajutus pilvo pūtimą, skausmingą jo raižymą, vidurių užkietėjimą ar kitus nemalonius virškinimo sistemos negalavimus dažnai daugiau dėmesio skiriame ne ligos priežasčiai išsiaiškinti, o simptomams numalšinti. Vis dėlto, šie pasikartojantys simptomai gali signalizuoti apie ligą, kurie serga apie 20 procentų žmonių – dirgliosios žarnos sindromą (toliau – DŽS).
Pasak gastroenterologės Dianos Žukauskienės, kadangi viena iš dažniausių DŽS paūmėjimo priežasčių – stresas, dėl dabartinės karantino situacijos, šios ligos atvejų, tikėtina, galėjo padaugėti. Plačiau apie DŽS atsiradimo priežastis ir kaip sau padėti toliau kalbamės interviu.
Ar išties pastebite dirgliosios žarnos sindromo atvejų padaugėjimų karantino laikotarpiu?
Statistinių skaičių dėl dažnesnių ligos atvejų neturime, tačiau neabejoju, kad karantino metu atvejų padaugėjo, kadangi tam įtaką daro tiek fizinio aktyvumo stoka sėdint namuose, tiek mitybos pokyčiai – dažnesni užkandžiai ne visuomet būna sveiki, taip pat gali atsirasti nereguliari mityba.
Žinoma, visiems nesvetimas ir streso padidėjimas, kuomet pasikeitė gyvenimo tempas, nežinomybė dėl darbo, pajamų, buvimas su šeima 24 valandas per parą – šie veiksniai tikrai sukėlė daug diskomforto, kas tuo pačiu didina ir DŽS simptomų pasireiškimą.
Ar yra konkretūs simptomai, kaip atpažinti, kad būtent dėl patiriamo streso atsirado DŽS?
DŽS simptomatika labai įvairi ir pasireiškia individualiai. Vienus labiau vargina vidurių užkietėjimas, kitus atvirkščiai – viduriavimas, o dar kitus labiausiai kamuoja pilvo pūtimas. Sunku išskirti vieną simptomą, bet pats žmogus tikrai pastebi DŽS paūmėjimą, ypač, jeigu yra su juo susidūrę anksčiau.
Yra net tam tikrų mokslininkų nuomonių, kad DŽS reikėtų pradėti gydyti nuo psichoterapijos, o ne nuo mums įprastų medikamentų.
Kaip patartumėte susitvarkyti su stresu? Kokie turėtų būti pirmieji žingsniai norint sau padėti?
Šis sindromas yra daugiakomponentinis, nėra taip, kad vieną faktorių sutvarkome ir visos bėdos išsisprendė. Reikėtų apie viską kalbėti bendrai: padidinus fizinį aktyvumą iki vidutinio arba aktyvaus (bent pusvalandį per dieną), simptomai tikrai sumažėja, o tuo pačiu, didinant fizinį aktyvumą, mažėja ir stresas. Tai dviguba nauda – ne tik prevencija DŽS, bet ir viso organizmo sveikatinimas, psichologinės būsenos gerinimas, nes dėl fizinio aktyvumo juk „prašviesėja galva“.
Jeigu visgi su stresu susitvarkyti sunku, reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus – psichologus, psichoterapeutus, psichiatrus, kurie teikia konsultacijas ir nuotoliniu būdu. Taip pat galima išbandyti įvairius meditacijos būdus, kvėpavimo pratimus, o gal tiesiog pasinerti į savo mėgstamą hobį – kas taip pat mažina stresą.
Kalbant apie mitybą, kuri taip pat karantino metu gali pakisti. Kokios klaidos mityboje daro didžiausią įtaką DŽS atsiradimui?
Vieno veiksnio negalėčiau išskirti, tačiau labai svarbu laikytis valgymo režimo, valgyti neskubant (susikaupus, o ne skaitant knygą ar žiūrint televizorių) ir maisto produktus rinktis atsakingai.
DŽS yra jautraus virškinimo trakto liga, todėl pakoregavus tam tikrus maisto produktus galime gauti labai gerą rezultatą. Viena iš dažniausių, geriausią efektą suteikiančių dietų, yra FODMAP dieta, (akronimas, kilęs iš „Fermentuojami Oligo-, Di-, Monosacharidai ir (And) Polioliai“). Tai trumpos grandinės angliavandeniai, kurie blogai absorbuojami plonajame žarnyne.
Atsirenkant produktus pagal šią dietą, rezultatas tikrai pastebimas, o kas svarbiausia – šių mitybos principų nesudėtinga laikytis. Rekomenduojama taip maitintis bent 4-8 savaites, kad pastebėtumėte akivaizdžius pokyčius.
Laikantis FODMAP dietos patartina vengti: rugių, miežių, kviečių, sėleno, sojų granulių. Medaus, fruktozės, ksilitolio ir sorbitolio, esančių kramtomoje gumoje ir čiulpiamose pastilėse. Taip pat obuolių, kriaušių, persikų, slyvų ir kitų kaulavaisių bei džiovintų vaisių. Jogurto su papildomomis skaidulinėmis medžiagomis, kofeino turinčių ir gazuotų gėrimų. Grybų, svogūnų bei kopūstų.
Laikantis FODMAP dietos rekomenduojami maisto produktai: avižos, ryžiai, soros, bolivinės balandos. Pieno produktai, mėsa, žuvis, kiaušiniai. Taip pat agurkai, pomidorai, salotos, morkos, bulvės, kukurūzai, citrusiniai vaisiai, bananai, uogos, sojų varškė, riešutai (išskyrus anakardžius ir pistacijas).
Ar įmanoma visiškai atsikratyti DŽS?
Pasaulyje skirtingose vietose skirtinga statistika, bet maždaug apie 50 proc. sergančiųjų liga išlieka ir nesikeičia. Kitiems 40 proc. turintiems DŽS, liga regresuoja ir apie ją žmogus pamiršta, nes pripranta prie naujo gyvenimo būdo ir nebeišprovokuoja sindromo. Likusieji 10 proc. žmonių šis klinikinis pasireiškimas gali ir blogėti – dažniausiai dėl to, kad žmogus netiki turintis šį sindromą, ieško rimtesnių ligų, nesivadovauja gydytojų rekomendacijomis, patiria vis daugiau streso ir taip liga tik progresuoja.
