Hormonai – tai vidaus sekrecijos liaukų produktas, ypatingos medžiagos, kurias gamina antinksčiai, hipofizė ir pan. Jie atsakingi už medžiagų apykaitą, jų balansą, už tai, kaip veikia kiti endokrininei sistemai priklausanty organai. Tiek vyriškieji, tiek moteriškieji hormonai juda dviem būdais: savarankiškai arba padedami baltymų.

O dabar įsivaizduokite situaciją: dėl kokios nors priežasties sutriko hormonų balansas. Kas bus? Savaime suprantama, tai nepraeis be pasekmių: organizme vyksta pokyčiai, kurių neįmanoma nepastebėti.

Niekam nėra paslaptis, kad visi žmonės turi tiek moteriškųjų, tiek vyriškųjų hormonų – tiesa, moterys vyriškųjų turi daug mažiau, negu stipriosios lyties atstovai. Androgenų (t. y. steroidinio hormonų tipo, arba hormonų, kurie, veikdami organizmą, išryškina „vyriškas“ ypatybes) perteklius – tai endokrininis sutrikimas, kurį turi dalis reproduktyvaus amžiaus moterų.

Pagrindiniai vyriškųjų hormonų pertekliaus moterų organizme simptomai

Jeigu moters organizme vyriškųjų hormonų yra daugiau, negu turi būti, svarbu suvokti, kad šis disbalansas, kaip ir bet kuris kitas, gali pridaryti didelių nemalonumų ir rūpesčių. Paprastai dailiosios lyties atstovių organizme būna daugiau estrogenų, o stipriosios lyties – androgenų. Dėl tam tikrų priežasčių kartais nutinka taip, kad moters organizmas androgenų išskiria daugiau. Kokios galimos šio disbalanso pasekmės?

Didžiausią įtaką organizmui daro testosteronas. Kiti vyriškieji hormonai taip pat svarbūs, tačiau moterų organizmas labai jautriai reaguoja būtent į jo lygio pokyčius. Pats paprasčiausias ir turbūt visiems geriausiai žinomas pavyzdys – nebūdingas moterims plaukų perteklius, kitaip tariant, plaukai,  dengiantys įvairias kūno dalis. Kaip jau tikriausiai pastebėjote, dažniausiai ilgi ir tamsūs plaukai moterims panosėje, ant smakro, sprando, krūtinės, nugaros ir pilvo neauga. Tačiau jeigu androgenų lygis pakyla, prasideda šie nemalonūs pokyčiais. Nors hirsutizmas (taip vadinamas padidėjęs moterų plaukuotumas tose kūno vietose, kurioms paprastai būdingas ilgųjų plaukų nebuvimas arba tik nežymus plaukuotumas) dažnai yra paveldimas, kartais jį gali išprovokuoti ir kiaušidžių cistos.

Kitas vyriškųjų hormonų pertekliaus moters organizme požymis – prakaito liaukų uždegimas. Hormonų disbalansą taip pat gali reikšti ir spuogai bei inkštirai – paprastai tokiais atvejais jų atsiranda ant veido, kaklo ir kaktos. Kai kuriais atvejais jais nusėjama krūtinė, pečiai ir viršutinė nugaros dalis. Tai reiškia, kad ne visada dėl šių problemų būna kaltas tik maistas arba prasta higiena – kaip matote, viskas gali glūdėti daug giliau.

Dar vienas androgenų pertekliaus moters organizme požymis – menstruacinio ciklo sutrikimai. Mėnesinės gali sutrikti dėl anksčiau minėtų kiaušidžių cistų, o dėl šių gali būti kalti tie patys androgenai. Nereguliarus menstruacijų ciklas gali apimti ir praleistus periodus, ir per smarkų kraujavimą iš gimdos.

Apie nevaisingumą ir virilizaciją

Viena iš pačių baisiausių vyriškųjų hormonų pertekliaus pasekmių yra tai, kad iš moters atimama galimybė pasimėgauti motinystės džiaugsmais. Medicininiai tyrimai rodo, kad kai androgenų perteklius priveda prie policistinių kiaušidžių sindromo, tai gali turėti neigiamą įtaką moters reproduktyvumui. Paprastai tariant, yra labai didelė rizika, kad ji taps nevaisinga. Tai gali būti susiję su tuo, kad nereguliarus menstruacijų ciklas nutraukia ovuliacijos ciklą.

Net tuo atveju, jeigu esate sėkmingai karjeros laiptais lipanti moteris, nenorinti turėti vaikų, ir plaukuotumo problema jums atrodo nesunkiai išsprendžiama, androgenų poveikis vien tuo neapsiroboja. Dar baisesnė jų disbalanso pasekmė yra virilizacija. Šis terminas reiškia, kad dailiosios lyties atstovėms išsivyto ir kitos fizinės ypatybės, paprastai būdingos tik vyrams, pavyzdžiui: balsas tampa grubus, žemo tembro, kai kuriais atvejais galimas netgi ankstyvas nuplikimas. Šių ypatybių taip lengvai nepaslėpsi, todėl tenka kreiptis į specialistus.