Lietuvės vengia kalbėti apie lytinę sveikatą: ši tema vis dar tabu

Intymios zonos problemų sprendimas – tema, kurią užsienyje dažnai moterys aptaria su savo gydytoja, o štai Lietuvoje ji vis dar tabu. Tiesa, situacija po truputį keičiasi – gerėjant lytinės sveikatos edukacijai ir daugėjant specialistų, kurie gali padėti ją užtikrinti, mūsų šalyje gyvenančios moterys nebesigėdydamos ima apie tai kalbėti.

 

Lazerinės ir estetinės dermatologijos klinikos „Estetus“ gydytoja dermatovenerologė Ugnė Jarilinaitė-Grinaveckė pasakoja, dėl kokių intymių problemų kreipiasi pacientės ir kaip jas siūlo spręsti šiuolaikinė medicina.  

 

Ilgus metus gyvena jausdamos diskomfortą

 

Gydytoja dermatovenerologė U. Jarilinaitė-Grinaveckė pasakoja, kad pirminių konsultacijų metu iš pacienčių neretai tenka išgirsti tai, kad su turimomis intymios zonos problemomis jos gyveno daugelį metų iki to momento, kai nusprendė, norinčios padėti sau.

 

„Dažnai moterys prisipažįsta, kad ilgus metus gyveno jausdamos diskomfortą – ne tik patirdamos sunkumus lytiniame gyvenime, bet jausdamos fizinę ir emocinę įtampą, neigiamai veikiančią savivertę bei pasitikėjimą savimi. Dėl to, net paprasčiausias apsilankymas paplūdimyje ar baseine sukeldavo daugybę nepatogumų. Būtent dėl šios priežasties labai džiaugiuosi, kad moterys apie intymios zonos problemas ima kalbėti vis garsiau, nes tai gyvenimiškas dalykas – lytinės sveikatos ir funkcijos gerinimas turėtų būti toks pat įprastas kaip vizitas pas šeimos gydytoją, ginekologą bei kitą specialistą, kuris padeda spręsti pirmuosius ligos požymius ar vykdyti prevencines programas“, – teigia U. Jarilinaitė – Grinaveckė.

 

Intymios zonos problemos

 

Anot gydytojos, neretai tenka konsultuoti moteris, norinčias koreguoti lytinių lūpų asimetriją, po natūralaus gimdymo, menopauzės ar kūno svorio svyravimų atsiradusį lytinių lūpų tuštumą arba stangrumo stoką. Taip pat pacientės kreipiasi po atliktų plastinių operacijų, norėdamos pašalinti dėl jų atsiradusius mikro, pavyzdžiui, tūrio defektus. Neretai tenka spręsti ir kitą intymios zonos problemą: po depiliacijos atsiradusių bėrimų, plaukelių įaugimų ir šunvočių liekamuosius reiškinius – gydyti atrofinius randus“, – pasakoja U. Jarilinaitė-Grinaveckė.

 

Gydytoja dermatovenerologė tęsia, kad dar viena grupė pacienčių susiduria su pigmento problema – spalviniais kontrastais, matomais intymios vietos zonoje. Įprastai jie atsiranda po nėštumo, gimdymo, žindymo ar tam tikrų chirurginių intervencijų. Taip pat labai nedrąsiai, bet po truputį vis daugiau pacienčių kreipiasi dėl sumažėjusio jautrumo intymioje zonoje ir makšties sausumo, kuris lemia įvairias pasikartojančias infekcijas.

 

„Reikėtų paminėti, kad bendradarbiaujant su ginekologu tenka spręsti ir šlapimo nelaikymo problemą, klitorio asimetriją ar jo bei G taško jautrumo stoką“, – vardina U. Jarilinaitė-Grinaveckė.

 

Šiuolaikiniai sprendimo būdai

 

Gydytoja dermatovenerologė ragina moteris, susiduriančias su intymios zonos problemomis netylėti ir išdrįsti apie jas pasikalbėti su specialistu, galinčiu įvertinti būklę ir sudaryti individualų gydymo planą, kuris, pirmiausia, grįstas aukščiausiu konfidencialumo lygiu. Tai itin svarbu, nes šiuolaikinė medicina leidžia efektyviai ir minimaliai invazyviomis procedūromis išspręsti ilgus metus kamuojančias problemas.

 

„Šiuolainės medicina, priklausomai nuo konkrečios intymios zonos problemos, ją gali išspręsti taikant įvairias procedūras, kurias parenka gydytojas. Pavyzdžiui, taikant lazerines procedūras, trombocitais praturtintos plazmos terapiją, hialurono ar gintaro rūgšties užpildų injekcijas“, – tvirtina gydytoja ir priduria, kad tik nuo individualios problemos priklauso, ar jos sprendimui bus rekomenduojama taikyti konkrečios procedūros kursą, ar tarpusavyje derinti kelias procedūras.

 

„Nepriklausomai nuo to, kokia procedūra, jų kursas ar kombinacija, bus pasiūlyti pacientei, svarbu žinoti, kad to bijoti nereikia – visos procedūros atliekamos su vietine nejautra, nesukelia diskomforto ar skausmo ir trunka iki valandos. Be to, poprocedūrinis laikotarpis – trumpas ir neturintis specifinių apribojimų, pacientėms tiesiog rekomenduojama savaitę nesilankyti baseine ar patirtyje, nevažinėti dviračiu, o tam tikrais atvejais ir tiek pat laiko susilaikyti nuo lytinių santykių“, – teigia gydytoja dermatovenerologė.

 

Procedūrų ryšys su prevencija ir chirurgija

 

Anot U. Jarilinaitės-Grinaveckės, prieš procedūrą taip pat nėra išskirtinių reikalavimų – svarbu tik tai, kad pacientė būtų visiškai sveika, pasiruošusi jai emociškai ir fiziškai.

 

„Jeigu pacientė sirgo kokia nors infekcine liga, pavyzdžiui, COVID-19, nuo pasveikimo turi būti praėję apie porą mėnesių, kad poprocedūrinis laikotarpis būtų sklandesnis. Svarbu paminėti ir tai, kad procedūros negali būti atliekamos, jeigu jos vietoje yra išsivystęs pūlingas procesas, tokiu atveju svarbu iš pradžių taikyti antibiotikų terapiją ir tik jį išgydžius, atlikti reikiamą procedūrą“, – įspėja „Estetus“ klinikos gydytoja dermatovenerologė.

 

Pasak U. Jarilinaitės-Grinaveckės, atsižvelgiant į tai, kad tokios problemos kaip intymioje vietoje esantis pigmentas, randas, tempimo pojūtis, makšties sausumas ir odos stangrumo praradimas negali būti sprendžiami chirurginiu būdu, minimaliai invazyvios specifinės procedūros tam tikrais atvejais kuria jam alternatyvą. Tačiau svarbu paminėti ir tai, kad jos gali būti atliekamos ir prieš operaciją, kad jos rezultatai būtų geresni, o gijimas sklandesnis bei po operacijos, siekiant atstatyti intymios vietos jautrumą, drėgmę bei stangrumą.

 

„Kalbėdami apie intymias problemas sprendžiančias procedūras turime nepamiršti ir prevencijos – jeigu kartą ar du per metus būtų atliekamos intymios zonos fiziologinius pokyčius stabdančios procedūros, ypač po nėštumo ir gimdymo, tai leistų valdyti makšties jautrumo mažėjimą ir odoje vykstančius senėjimo pokyčius“, – priduria gydytoja dermatovenerologė ir dar kartą primena, kad susidūrus su intymios zonos problemomis derėtų kuo greičiau jas spręsti, o ne kankintis.

» Rašyti komentarą