Maždaug 5 % krūtimi maitinančių mamyčių kenčia dėl mastito – mikrobų sukelto ūmaus infekcinio pieno liaukos uždegimo. Požiūris, kad tai tik tingių moterų problema, teisingas tik iš dalies: šiuo laikotarpiu reikia visai nedaug, kad susirgtumėte. Prasti higienos įgūdžiai – tik viena iš galimų mastito atsiradimo priežasčių.

Uždegimas dažniausiai pasireiškia tada, kai nusilpsta imunitetas. Kol jis stiprus, organizmas nesunkiai susidoroja su infekcija – priešingu atveju kovoti su mikrobais tampa daug sudėtingiau. Į rizikos grupę patenka ir tos moterys, kurios nėštumo metu patyrė ekstragenitalinių komplikacijų, per anksti pagimdė, sergančios mastopatija, turinčios pūlinių įvairiose kūno vietose ar spenelių anomaliją.

Mastitą gali sukelti stafilokoko bakterija, tačiau nereikia manyti, kad tai – vienintelis „blogis“. Sergant lėtiniu tonzilitu, šlapimtakių uždegimu, endometritu ar net paprasčiausiu dantų ėduonimi  patogeniniai ligos sukėlėjai yra išnešiojami kraujo ir gali patekti į pieno liauką, sukelti jos uždegimą.

Gydytojai spenelius neretai vadina infekcijos vartais, nes dėl įvairių priežasčių ant jų atsiradę įtrūkimai atveria jai kelius. Naujagimiui pasisotinti užtenka ir 5–10 minučių, tačiau kai kurios mamos vaiką prie krūtinės laiko daug ilgiau. Toks intensyvus dar nepasirengusių maitinti spenelių „masažas“ nieko gera neduoda – atsiradusius įskilimus tenka gydyti šaltalankių arba erškėtuogių aliejumi.

Gimdymo namuose paprastai labai stengiamasi, kad mamos nepasigautų kokios infekcijos: šios kartais pyksta, kad jų neišleidžia susitikti su šeima ar išeiti į fojė, tačiau viskas tik dėl jų pačių saugumo. Net ir peršalimas gali turėti neigiamų pasekmių, todėl nereikėtų vaikščioti pusnuogėms (tą ypač reikėtų pabrėžti visai jaunoms ir madų besivaikančioms mamytėms).

Kalbant apie mastitą negalima apeiti ir patologinės laktostazės (pieno sąstovio), pasireiškiančios jau 2–5 parą po gimdymo. Ją lydi karščiavimas ir šaltkrėtis, tačiau simptomai ištuštinus krūtį greitai praeina ir moteris gali maitinti toliau. Jeigu tai nepadaroma, atsiranda rimtesnių komplikacijų: pienas ima džiūti, pradeda vystytis infekcija.

Mastitas dažniausiai ima vystytis antrą arba trečią savaitę po gimdymo – tuo metu moteris jau būna namuose ir pasinėrusi į kasdienius buities darbus, todėl ne iš karto atkreipia dėmesį į infekcijos požymius.

Gydytojai išskiria serozinę, infiltracinę ir pūlingą šios ligos formas – tai skirtingos pieno liaukos uždegimo stadijos. Ji prasideda nuo pirmosios: temperatūra pakyla iki 38–39 laipsnių, ima krėsti drebulys, pablogėja bendra savijauta, oda pažeidimo vietoje rausta, tampa šiurkšti. Šiuo etapu pieno liaukos funkcijos dar nesutrikusios.

Antrosios stadijos metu savijauta daug prastesnė. Atsiranda skausmingas sukietėjimas, turintis aiškius kontūrus, sutrinka pieno liaukos veikla, prasideda laktostazė – tačiau, kitaip nei patologinės laktostazės atveju, pritvinksta ne visa krūtis, o tik atskiros jos dalys.

Pavojingiausia yra paskutinioji pieno liaukos uždegimo forma. Patinimai raudoni ar net mėlyni ir labai skausmingi. Susidarę pūliniai šalinami chirurginiu būdu.

Mūsų dienomis bene labiausiai paplitusi mišri – pūlingo infiltracinio – mastito forma, kuri neturi aiškiai apibrėžtos sukietėjimo srities, o krūtinės odoje lyg koryje kaupiasi pūliai.

Įtarus mastitą, atliekami mikrobiologiniai abiejų pieno liaukų tyrimai – kuo sunkesnė liga, tuo daugiau piene randama mikrobų ir leukocitų. Tiriama ir ultragarsu.

Labiausiai sergančias mastitu moteris kamuoja klausimas, ar galima šiuo periodu maitinti krūtimi. Daktarai pasisako kategoriškai: negalima. Kadangi piene yra patogeninių mikroorganizmų, mažyliui prasidės disbakteriozė, be to, liga gydoma antibiotikais, kurie vaikui yra ne ką mažiau kenksmingi – gydymo metu teks siurbti pieną ir jį pasterizuoti, ir tik tada maitinti mažylį.

Jeigu po trijų serozinio arba infiltracinio mastito gydymo dienų pacientės būklė nepasitaiso, sukietėjimų atsiranda po speneliais, moteris yra sirgusi pūliniu mastitu, prasidėjo pūliavimas arba ji serga dar kokia nors sunkia liga – gydytojai siūlo slopinti pieno liaukų veiklą vaistais (dažniausiai parlodeliu).

Gimęs kūdikis reikalauja daug dėmesio, tačiau neturėtumėte pamiršti jo skirti ir sau: valgykite sveiką maistą, kasdien nusiprauskite po dušu, prieš kiekvieną maitinimą plaukite rankas ir krūtis, gydykite atsiradusius įtrūkimus, prižiūrėkite, kad vaikas tinkamai apžiotų spenelį. Po kiekvieno maitinimo nepamirškite nusiprausti. Jei atsirado sukietėjimų ir pakilo temperatūra – nedelsdamos kreipkitės į gydytoją.

Būkite sveikos (tai ne rekomendacija, o palinkėjimas).