Kiekviena paauglė turi mokėti tinkamai pasirūpinti savo krūtine. Jos priežiūra šiuo amžiaus periodu yra tokia pat svarbi, kaip ir brandaus amžiaus moterų atveju. Specialistai įsitikinę: jeigu mes patologijų profilaktika pasirūpintume iš anksto ir žinotume, kaip išsaugoti krūtinės formą, gali būti, jog be darbo paliktume daugybę plastikos chirurgų ir kitų specialistų, o suaugusių vaikų gyvenimas taptų tik geresnis ir gražesnis.

Aptarkime keletą dažniausiai iškylančių klausimų. Kaip į juos atsako gydytojai?

Neseniai mano keturiolikmetei dukrai gydytoja pasiūlė apsilankyti pas mamologą. Nesuprantu, kam to reikia.

Pieno liaukų pokyčiai paauglystėje ir jaunystėje būna gana įvairūs. Dėl šios priežasties mergaites mamologui parodyti yra tiesiog būtina, kaip ir kalbėtis su jomis.

Pirmą kartą pas mamologą dažniausiai ateinama kartu su mama. Tai dviguba nauda – juk svarbios informacijos apie tai, kad reikia sekti krūtinės būklę, gauna ne tik 10–18 metų dailiosios lyties atstovės, bet ir jų mamos, močiutės, kitos vyresnės giminaitės. Yra žinoma, kad krūties vėžys yra viena iš dažniausių moterų onkologinių ligų. Niekam ne paslaptis, kad mes mėgstame vizitą pas gydytoją atidėlioti kaip galima ilgiau, todėl kartais dėl to smarkiai nukenčia sveikata. Gali būti, kad jeigu mergaitėms būtų paaiškinta, kad pas mamologą reikia apsilankyti ne tik tada, kai atsiranda kokių nors rimtų problemų, bet ir profilaktiškai, tam, kad būtų galima pasikonsultuoti ir pasitikrinti, suaugusios jos imtų atsakingiau vertinti savo sveikatą.

Mergaitės turi būti mokomos nebijoti gydytojų, nesitaikstyti su skausmu ir diskomfortu. Patartina 10–18 gyvenimo metais pas mamologą apsilankyti bent kartą per metus ir išsitirti ultragarsu.

Jeigu 15-metės mergaitės krūtinė yra labai didelė, ar tai gali būti kokios nors sveikatos problemos pasekmė? Koks krūtinės dydis tokio amžiaus mergaitei yra normalus?

Kas yra nuokrypis nuo normos – gana sudėtingas ir slidus klausimas, ypač kai kalbama apie makromastiją – pieno liaukos padidėjimą. Bėgant metams keitėsi ir krūtinės „mados“, dydžio standartai. Šiandien idealiu atveju krūtinės dydis turėtų būti 250–300 kubinių mm. Nuo 400 iki 600 kubinių mm jau vertinama kaip hipertrofija.

Didelė krūtinė – ne patologija, tačiau jaunystėje ji kelia diskomfortą. Mergaitės gėdijasi sportuoti, kontaktuoti su priešinga lytimi, todėl be mamologo konsultacijos labai pravers ir psichologinė pagalba.

Tas pats pasakytina ir apie mažos krūtinės savininkes. Šiuo atveju galima patarti daryti specialius pratimus, kad krūtinė atrodytų vizualiai didesnė ir gražesnė.

Kada reikia išsitirti krūtinę pirmą kartą?

Tai patartina padaryti iš karto, kai tik krūtinė pradeda formuotis, kitaip tariant, nuo 10 metų. Labai svarbu, kad mergaitė pas gydytoją ateitų su mama arba senele – susiformuoja kolektyvinė atsakomybė.


Paprastai mergaitės ir moterys į gydytojus kreipiasi tik tada, kai ką nors pradeda skaudėti, o juk neretai patologijos vystymosi periodu iš pradžių nepasireiškia jokių simptomų. Pavyzdžiui, fibroadenoma (paauglystėje – gana dažnas reiškinys) gali formuotis nuo 3 mėnesių iki vienerių metų, cistiniai krūties dariniai gali atsirasti labai greitai: moteris pasinervino, o kitą dieną atsiranda ir cista.

Kadangi pieno liaukų būklė šiuo amžiaus periodu labai priklauso nuo hormoninio fono, priežiūra turi būti kompleksiška, nes gydyti vien pieno liaukas yra neefektyvu.

Yra žinoma, kad krūties vėžys gali būti perduodamas iš kartos į kartą. Kokia tikimybė, kad dukra paveldės mamos ligą?

Tikimybė, kad mergaitė paveldės šią ligą, siekia 23 %. Dabar jau įrodyta, kad (priešingai nei anksčiau buvo manoma), genai BRCA1/BRCA2 yra perduodami ne tik per moterišką liniją, bet ir per vyrišką, jeigu tėčio šeimoje mama arba, tarkim, teta sirgo vėžiu.

Įsivaizduokite situaciją: mergaitės mama miršta nuo šios baisios ligos, tad vaiką augina tik tėtis. Prasidėjus brendimui, abu puola į paniką, nors procesas visiškai natūralus – tiesiog pradeda augti krūtinė. Todėl labai svarbu tokiame amžiuje kalbėtis su paauglėmis, viską joms paaiškinti ir pasistengti neišgąsdinti.

Ar mergaites reikia mokyti prižiūrėti savo krūtinę?

Be abejo, tačiau daugelis moterų suvo atžalai daugiau pasakoja apie veido ir kūno apskritai priežiūros ypatumus. Apie krūtinę kalbėti lyg ir nepriimtina.

Laimei, situacija ir požiūris po truputį keičiasi. Krūtinę galima paveikti. Ji tarytum lakmuso popierėlis reaguoja į bet kokius organizmo pokyčius: nervingumą, deginimąsi saulėje ir netgi antibiotikų vartojimą. Mergaitės turi tai žinoti.

Ar dažnai mergaitėms nustatoma pieno liaukų patologijų?

Maskvos mokyklose ištyrus 10–18 metų mergaites, paaiškėjo, kad beveik kiekviena iš jų turi kokių nors nuokrypių (vienų krūtys buvo nevienodo dydžio, kitos turėjo cistų, o dar kitoms nustatyta ir fibroadenoma).

Visi nuokrypiai nuo normos skirstomi į dvi grupes: vystymosi anomalijos ir gerybinės pieno liaukų ligos. Prie pirmosios kategorijos priskiriama anomastija (nėra pieno liaukos) ir atelija (nėra spenelio). Visa laimė, kad tokie atvejai gana reti. Daug dažniau pasitaiko pieno liaukų atrofija – šis reiškinys būdingas griežtų dietų besilaikančioms mergaitėms. Būna ir taip, kad mergaitė turi daugiau spenelių arba pieno liaukų, negu „normalios“ bendraamžės. Pasibaigus brendimo laikotarpiui, šią problemą galima nesunkiai išspręsti.

Nuokrypiu nuo normos galima laikyti ir pritvinkusias pieno liaukas mergaitėms iki 8 metų. Jos gali papilnėti netgi abiejų lyčių naujagimiams (būdinga 60–90 % visų atvejų), tačiau gydymo nereikia. Mama savo mažylį gali maitinti krūtimi.

Antrą kategoriją sudaro gerybinės ligos: mastalgija, mastodinija, kai kurie kiti pokyčiai.