Ne veltui XX amžius buvo pramintas „alergijos amžiumi“.... Nuo 1950-ųjų sergančių alerginėmis ligomis (pavyzdžiui, alerginiu dermatitu, rinitu, sinusitu, bronchine astma, alergija žiedadulkėms ir tam tikriems maisto produktams bei vaistams) kas dešimtmetį padaugėja 10 proc. Anot statistikos, šiandien jomis serga pusė pasaulio gyventojų, ir nėščiosios – ne išimtis.

Kas antra nėštukė turi bėdų dėl užgulusios nosies. Jeigu jos pasireikšdavo dar prieš pastojant, pvz., nuo žiedadulkių ar po kontakto su gyvūnais, tuomet tai galima būtų traktuoti kaip alerginę slogą, tačiau dažniausiai sloga nėštumo laikotarpiu susijusi su  hormoniniais organizmo pokyčiais. Ši liga vadinama nėščiųjų hormoniniu rinitu, ir pasireiškia sunkiu kvėpavimu pro nosį, čiauduliu, skaidriomis išskyromis iš nosies ertmės. Nesvarbu, ar negalavimas kyla dėl alergijos, ar dėl hormonų – temperatūra paprastai dėl to nepakyla. Svarbu šiuo laikotarpiu nepiktnaudžiauti kapiliarus siaurinančiais lašais.

Bronchinė astma – kiek retesnė alerginė liga, kurią kenčia apie 2 proc. nėščiųjų. Retai nutinka taip, kad ji pirmą kartą pasireiškia būtent nėštumo laikotarpiu – dažniausiai ja sergama jau iš anksčiau. Labai svarbu stebėti, kad ji nepaūmėtų. Paprastai paūmėjimas pasireiškia 24–36 nėštumo savaitę, o per paskutines 4 beveik visos pasijunta daug geriau. Prieš gimdymą daugelis moterų jaučia, kad kvėpavimas tampa sunkesnis – dūstama dėl padidėjusios gimdos, kuri apsunkina krūtinės ląstą. Šio negalavimo nereikėtų painioti su  bronchine astma.

Šiandien bronchinė astma nėščiajai ir jos kūdikiui nebepavojinga  – šiuolaikinė medicina siūlo daugybę efektyvių vaistų, be to, būsimosios mamytės yra nuolat prižiūrimos medikų.

Kartais ant nėštukės pilvo (ypač paskutiniaisiais mėnesiais) gali atsirasti paraudimų ar dėmelių, tačiau tai nebūtinai reiškia alergiją. Vis dėlto alergologo konsultacija yra būtina: alergijos paveldimos, be to, sergant bronchine mažyliui gali trūkti deguonies, dėl to jis gimsta per mažo svorio arba neišnešiotas.  Statistika byloja, kad jeigu abu tėvai serga alerginėmis ligomis, tikimybė jas paveldėti siekia 60–80 proc., o sergant vienam iš tėvų – 50 proc. Didesnis alerginio susirgimo paveldimumas pasireiškia per motinos liniją. Sveikų tėvų vaikams  alergijos rizika sudaro 10–20 proc.

Kuo tėvai gali pagelbėti kūdikiui dar prieš jam gimstant? Kaip apsaugoti jį nuo alerginių susirgimų?

• Iš nėščiosios raciono rekomenduotina išbraukti arba apriboti alergizuojančius produktus. Ypač atidžiai rinktis maistą reikėtų nuo 22-os nėštumo savaitės. Pagal „alergiškumo laipsnį“ maisto produktus galima būtų suskirstyti į:

Labai alergiškus: tai šokoladas, kava, kakava, karvės pienas, žuvis, jūros gėrybės, ikrai, kiaušiniai, ananasai, melionai, citrusiniai vaisiai, riešutai, medus, grybai, vištiena, braškės, avietės, žemuogės, persimonai, juodieji serbentai, garstyčios, pomidorų pasta;

Vidutiniškai alergiškus: ryžiai, kopūstai, kiauliena, triušiena, raudonieji serbentai, bulvės, žirniai, persikai, abrikosai, kukurūzai, spanguolės,.

Mažai alergiškus: aviena, bananai, patisonai, ropės, moliūgai, obuoliai, geltonieji serbentai, agrastai, slyvos, arbūzai, geltonos trešnės, agurkai.

• Tiek nėštumo metu, tiek maitinančiai motinai draudžiama rūkyti arba būti prirūkytoje patalpoje. Surūkius vieną cigaretę, gimdos kapiliarai spazmiškai susitraukinėja dar 20–30 minučių, trikdydami vaisiaus aprūpinimą deguonimi.
• Nėštumo metu nereikėtų namuose laikyti gyvūnų.
• Nusiteik maitinti krūtimi – bent jau pirmuosius 4 mažylio gyvenimo mėnesius. Tai kelis kartus sumažins alergijų tikimybę.  
• Apskritai nėščiajai svarbu vadovautis sveiko gyvenimo būdo principais, vengti streso ir tikėti, kad viskas bus gerai.