Gamta, apdovanojusi moterį nuostabiu kūnu, gebančiu suteikti pasauliui gyvybę, natūraliai pasireiškia įvairiomis fiziologinėmis būsenomis. Menstruacijos (mėnesinės), kaip natūralus fiziologinis reiškinys vaisingo amžiaus moterims, cikliškai pasikartojantis vidutiniškai kas 4 savaites, nūdienoje neretai tampa iššūkiu. Kaip ir visa, kas natūralu, menstruacijų ciklas neturėtų kelti nemalonių jutimų ar nepatogumų, tačiau taip yra tik teoriškai: tyrimai rodo, kad net 80–95 % moterų prieš mėnesines ir per jas patiria įvairių nemalonių simptomų ir negalavimų.

Likus vienai dviem savaitėms iki mėnesinių daugelis moterų jaučia padidėjusį dirglumą, nervingumą, pilvo skausmus, skundžiasi prasta nuotaika. Kartais šie psichoemociniai sutrikimai būna tokie ryškūs, kad moteriai sunku susikaupti, dirbti ar mokytis, netgi bendrauti su artimais žmonėmis. Toks nuotaikos ir savijautos pablogėjimas prieš mėnesines žinomas kaip priešmenstruacinis sindromas (PMS).

PMS atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios. Manoma, kad PMS – tai psichoendokrininis sutrikimas, kurio vystymuisi pagrindinę įtaką daro hormonų kiekio svyravimas. Hormonai estrogenai, kurių maksimali koncentracija būna pirmoje menstruacinio ciklo pusėje, veikia kaip smegenų funkcijos stimuliatorius, žadinantis geras emocijas, džiugesį, protinius sugebėjimus. Viena iš jautriausių estrogenams smegenų sričių – Amono ragas, atsakingas už kalbinius sugebėjimus. Per pirmas dvi savaites Amono rago jungčių skaičius padidėja 25 %. Tai didina smegenų funkcinį pajėgumą, mąstymas tampa greitesnis, aiškesnis, pagerėja atmintis. Tai viena iš priežasčių, paaiškinančių didesnį moterų kalbumą pirmas dvi ciklo savaites. Įvykus ovuliacijai (dažniausiai apie 14 ciklo dieną esant 28 dienų ciklui), padidėja kito kiaušidžių hormono – progesterono – koncentracija. Paskutines dvi ciklo savaites progesteronas pradžioje pradeda slopinti smegenų aktyvumą, o vėliau didina irzlumą, dirglumą, jautrumą stresui, mažina koncentraciją, lėtina mąstymo greitį. Kuo mažesnė progesterono koncentracija, tuo smegenys tampa dirglesnės. Moterys šiame laikotarpyje tampa verksmingos, bejėgės, agresyvios, slegiamos niūrios nuotaikos, paaštrėja emocinės reakcijos. Progesteronas gali veikti ir serotonino apykaitą. Trūkstant serotonino, gali sutrikti miegas, apetitas, padidėti dirglumas, nerimas ar atsirasti prislėgta nuotaika.

Mokslininkai yra aprašę per 150 įvairių PMS simptomų, bet dažniausiai moterys nurodo tik keletą iš jų: pilvo skausmą, nuotaikų kaitą bei nuovargį, krūtų jautrumą, energijos stoką, pilvo pūtimą, galvos ir nugaros skausmą, nerimą, taip pat padidėjusį kūno svorį.

Septynias iš dešimties moterų kankina PMS

Tai paaiškėjo atlikus Omnibus apklausą, kurioje dalyvavo 1000 18–40 metų amžiaus moterų. Paklaustos apie dažniausiai varginančius PMS simptomus, 84 % moterų teigė patiriančios pilvo skausmus, 78 % – nuotaikų kaitą ir krūtų jautrumą, 72 % moterų kankina nuovargis ir energijos stoka. Pilvo pūtimą, galvos bei nugaros skausmus įvardijo 60 % moterų, 53 % apklaustųjų paminėjo kylantį nerimą, 49 % – padidėjusį kūno svorį.

Atsižvelgdamos į stiprumą daugiau kaip 36 % moterų išskyrė pilvo skausmą bei nuotaikų kaitą. Daugiau nei 30 % moterų kaip stipriausius PMS simptomus įvardijo nuovargį, energijos stoką bei nerimą. Daugiau kaip 25 % apklaustųjų stipriausiai pasireiškia pilvo pūtimas, nugaros skausmas bei krūtų jautrumas. Padidėjęs kūno svoris kaip stipriausias simptomas buvo paminėtas 22 % apklausos dalyvių.

Kokią pagalbą sau renkasi moterys?

Plačiai paplitusi nuomonė, jog moterys PMS patiriamą diskomfortą ir galimus pagalbos sau būdus dažniausiai linkusios aptarti su draugėmis. Apklausos metu išaiškėjo, jog su artimaisiais bei draugėmis konsultuojasi apie 23 % moterų, konsultuotis su gydytoju linksta 28 % respondenčių, 20 % apklaustųjų ieško informacijos internete, o su vaistininku konsultuojasi apie 12 % apklaustųjų. Didžiausia dalis – apie 30 % – apklaustų moterų šiuo klausimu visiškai su niekuo nesikonsultuoja.

Beveik pusė (47 %) moterų, patiriančių PMS simptomus, vartoja vaistus nuo skausmo, trečdalis (31 %) nedaro nieko, 14 % koreguoja gyvenimo būdą, 7 % vartoja kontraceptikus, 2 % vartoja antidepresantus.

Paklaustos apie vaistų nuo skausmo ir antidepresantų žalą, didesnė pusė (57 %) respondenčių, vartojančių juos, teigė, kad šie medikamentai kenkia kepenims. 4 iš 10 (38 %) moterų galvoja, jog šie medikamentai kenkia virškinimo traktui, penktadalis (21 %) mano, kad nuo jų išsivysto priklausomybė, 19 % moterų įsitikinusios, jog jie nekenkia, 12 % pažymi, kad kyla pavojus perdozuoti.

Paplitusi nuomonė, jog stiprius PMS simptomus malšinti padeda kontraceptikai, kurie reguliuoja hormonų pusiausvyrą. Iš apklausoje dalyvavusių 14 moterų teigia, jog PMS simptomams šalinti vartoja kontraceptinius vaistus. Šios moterys supranta, jog kontraceptikai kenksmingi, išderina organizmo hormonų veiklą, kenkia kepenims ir gali padidinti vėžinių susirgimų tikimybę, taip pat gali atsirasti problemų pastojant.

Žvelgiant į šią problemą atidžiau, įdomu yra tai, kad, remiantis atliktais tyrimais ir moterų, vartojančių kontraceptinius vaistus, atsiliepimais, penki dažniausiai nepageidaujami kontraceptinių priemonių vartojimo padariniai yra galvos skausmai, tempimo jausmas krūtyse, pykinimas, kraujavimas, sumažėjęs seksualinis jautrumas bei nuotaikų svyravimai.

Nors kontraceptinių vaistų gamintojai teigia, jog, be pagrindinės funkcijos užkirsti kelią apvaisinimui, taip pat stengiamasi, kad jie mažintų priešmenstruacinę įtampą, kūno plaukuotumą, odos ir plaukų riebumą, spuogų susidarymą, padėtų esant skausmingoms, gausioms mėnesinėms ir būtų kuo patogesni vartoti, vis dėlto šie vaistai nėra skirti PMS simptomams gydyti. Kaip ir daugelis cheminių vaistų, jie gali kenkti kepenims ir turėti kitą šalutinį poveikį.

Natūralios PMS gydymo priemonės

Padėti sau galima pakeitus gyvenimo būdą ir mitybą. Gydytojai ginekologai rekomenduoja mažinti gyvūninės kilmės produktų ir didinti augalinio maisto bei angliavandenių kiekį. Labai svarbu riboti valgomosios druskos vartojimą, ypač antroje menstruacinio ciklo pusėje. Taip pat svarbu sumažinti (o geriau visai atsisakyti) kavos, alkoholinių gėrimų, tabako. Daug kavos, arbatos, angliarūgšte prisotintų gėrimų tik stiprina PMS simptomatiką. Rekomenduojama gerti kuo daugiau vandens (iki 8 stiklinių per dieną). Dar ypač padės fizinis aktyvumas, mankšta ne mažiau kaip 30 min. kasdien. PMS mažina plaukiojimas, važinėjimas dviračiu, pasivaikščiojimas, šiaurietiškas vaikščiojimas, jogos pratimai. Būtina papildyti mitybą vitaminais ir mineralais. Taip pat rekomenduojama vartoti augalus – natūralius diuretikus (agurkus, salierus, petražoles) bei daug kalio turinčius produktus: bananus, šviežiai virtas bulves, pomidorus, riešutus. 

PMS simptomų gydymo alternatyva  – tikrųjų skaistminių vaisių ekstraktas

Nuo senų laikų ginekologijoje naudojamas vaistinių savybių turintis augalas tikrasis skaistminys (Vitex agnus – castus) puikiai gydo PMS simptomus. Tai melsvais, rausvais žiedais žydintis krūmiškasis augalas, kilęs iš Viduržemio regiono ir Azijos. Šio augalo vaisių ekstraktas yra vertinamas kaip natūrali medžiaga, kuri gerai toleruojama ir neturi stipraus šalutinio poveikio.

Pažymėtinos šios skaistminio savybės:

• veikia moteriškų hormonų svyravimus;
• gausu biologiškai aktyvių medžiagų: eterinių aliejų, diterpenų, flavonoidų, glikozidų, viteksino ir kt.;
• skiriamas menstruacijų ciklui reguliuoti, PMS simptomams gydyti;
• saugus ir gerai toleruojamas.

Tyrimai rodo, kad net 95 % pacienčių, kurios gydėsi tikrųjų skaistminių vaisių ekstraktu, PMS simptomai palengvėjo ar visai išnyko.


Jolita Žilionytė,

Straipsnis publikuotas žurnale „Moters psichologija“