Širdies ir kraujagyslių ligos jau daugelį metų yra pagrindinė mirtingumo priežastis Lietuvoje. Dažniausiai mirštama nuo išeminės širdies ligos ir galvos smegenų insulto. Tad laidos „Sveikata.lt“ komanda parengė jums interviu su Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoju kardiologu Robertu Mažutavičiumi, kuriame kalbame apie prevenciją.

Gydytojau, kokia šiandieną yra situacija Lietuvoje? Ji gerėja ar blogėja? Gal galime įžvelgti kokių nors teigiamų dalykų?

Lietuvoje daugiausiai žmonių miršta nuo širdies kraujagyslių ligų, todėl kardiologai turi tikrai daug darbo. Deja, lyginant su vakarų šalimis, Lietuvoje sergamumas šiomis patologijomis nemažėja. Tačiau tendencija geresnė dėl vieno dalyko – vis daugiau žmonių kreipiasi ir ieško pagalbos anksčiau, negu įprastai. Žinoma, labai pažengę yra ir diagnostikos bei gydymo metodai, dėl ko atsiranda daugiau galimybių išgelbėti gyvybes ar palengvinti pacientų būklę.

O kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai? Neabejoju, kad jų labai daug. Gal kai kuriuos galime valdyti patys?

Kai kuriuos galime, kai kurių – ne. Kadangi jaunystės eliksyras dar yra nesukurtas, tai vienas iš nevaldomų veiksnių yra amžius. Tačiau yra tokių, kuriuos galime valdyti. Pvz.: jei turime žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, reikėtų jų kuo skubiau atsikratyti. Turbūt nereikia net pasakoti, kaip stipriai ir neigiamai šis įprotis veikia mūsų kraujagysles. Kartais rizikos veiksnius sumažinti gali ir gyvenimo būdo pakeitimas. Kaip visi žinome, labai svarbu yra fizinis aktyvumas – 3 – 4 kartus per savaitę skiriant apie 30 – 40min. fiziniam aktyvumui, gali ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir jį prailginti. Kalbant prevenciją, gydytojai visada siūlo atlikti kraujo tyrimus, pasitikrinti ar nėra padidėjęs blogasis cholesterolis, gliukozė. Tai gali padėti atrasti ligas ankstyvojoje fazėje.

Kokias pačias dažniausias ligas išskirtumėte?

Dažniausiai nuo ko žmonės miršta – išeminė širdies liga. Taip pat tokios ligos kaip arterinė hipertenzija, kuri nekoreguojama skatina vystytis aterosklerozę. Ritmo sutrikimai, kurie negydomi sukelia galvos smegenų insultą, dėl ko žmogus gali tapti neįgalus ar netgi mirti. Pandemijos metu atsiranda ir įvairūs virusiniai, infekciniai širdies uždegimai. Su amžiumi atsiranda ir sklerotiniai vožtuvų pakitimai. Na, o reumatinės širdies ligos dabar yra pasitraukusios į antrą planą ir yra vis rečiau sutinkamos.

Visi senstame. Nenuostabu, kad kartais suskausta tam tikras kūno vietas, todėl dažnai apie pavojų pranešančius signalus esame linkę ignoruoti. Kokius požymius pajutę turėtume reaguoti ir kreiptis į specialistus?

Jeigu atsiranda diskomfortas krūtinėje – spaudžiantis, kartais duriantis, kuris kyla į kaklą ar pereina į rankas, yra lydimas dusulio ir didėja nuo fizinio krūvio. Gali žinoma būti ir netipiniai skausmai, todėl atsiradus kažkokiai netipinei situacijai, kurios žmogus iki šiol nėra patyręs, visada vertėtų pasitikrinti. Tai gali būti ligos pradžia. Taip pat reikia tyrimus atlikti ir profilaktiškai, ypač jei šeimoje yra atvejų su išemine širdies liga. Atkreipti dėmesį reikėtų ir tuomet, kai pakinta širdies ritmas ir ji akivaizdžiai plaka ne taip, kaip plakdavo anksčiau – galbūt dažniau arba neritmiškai. Atsiradęs fizinio krūvio netoleravimas taip pat gali pranešti apie širdies ligas. Pavyzdžiui, jei gyvenate daugiabutyje ir pastebėjote, jog paskutiniu metu sunkiai užlipate į ketvirtą aukštą ir reikia vis dažniau sustoti, pailsėti.

Tyrimai greičiausiai yra viena iš svarbesnių prevencinių priemonių. Papasakokite - kaip jie vyksta ir kokia širdies tyrimų svarba?

Pirmiausia atėjus pacientui ir išsakius problemas atliekama anamnezė, apžiūrimas objektyvų statusas, atliekama ramybės kardiograma, o jei reikia – krūvio kardiograma. Gali būti atliekamas ultragarsinis širdies tyrimas, dvimatė echoskopija, apžiūrima širdies geometrija, atliekami laboratoriniai tyrimai ir pagal nustatomą diagnozę paskiriamas gydymas. Širdies tyrimų yra labai daug, tiesiog svarbu yra atlikti juos laiku.

Kokia prevencija galėtume užsiimti mes patys?

Gyvenimo tempas didėja, stresas ir ligos jaunėja. Pavyzdžiui, vyrams prevencinė programa yra nuo 40 metų, bet esu matęs ir 30-mečių su širdies infarktu. Todėl, sulaukus bent 30 metų, ypač, jeigu giminėje yra pasireiškusi ankstyvoji išeminė liga, kasmet reikėtų pasidaryti kraujo tyrimus, pasižiūrėti kiek yra cholesterolio, kiek gliukozės, pasimatuot kraujo spaudimą, jei įmanoma – užsirašyti kardiogramai. Jeigu viskas tvarkoje, tuomet galite ramiai gyventi metus iki senkančio profilaktinio apsilankymo. Tačiau jei randama pakitimų, verta kreiptis į specialistus, galinčius paskirti gydymą.

Laida „Sveikata.lt“ – kiekvieną šeštadienį, 9:30, per žiūrimiausią televiziją TV3!