Mokslas sukūrė vakcinas, kurios padėjo suvaldyti virusus anksčiau, tad tikėtina, kad padės ir dabar. Pagrindinis klausimas šiandieną – ar sukurta vakcina nuo Covid-19 grąžins mus į įprastą gyvenimą? Laida „Sveikata.lt“ paruošė Jums specialų interviu, kuriuo kartu su medicinos mokslų daktaru, profesoriumi Sauliumi Čaplinsku bei prodiusere, savanore Justina Ragauskaite, viena pirmųjų persirgusia koronavirusu Lietuvoje, bandysime atsakyti į šį klausimą.

Profesoriau, jūs teigiate, kad gyvename naujos realybės sąlygomis. Papasakokite plačiau apie savo poziciją.

Vienas iš pavyzdžių yra tai, kad jau supratome, jog būnant uždaroje patalpoje su žmonėmis, su kuriais negyvename, reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Šiuo atveju kvėpavimo higienos. Analogiškai yra ir su paviršių bei rankų higiena ir dezinfekcija.

Kitas, labai svarbus dalykas yra žinoti savo Covid-19 statusą. Ar šiuo metu esi nešiotojas, ar gali kelti pavojų kitiems? Galbūt, jau esi persirgęs ir jei taip – ar po to išliko imunitetas? Šiuo virusu yra arba buvo sergama visuose pasaulio žemynuose ir svarbu tai, kad virusas paplitęs ne tik tarp žmonių, bet ir tarp kai kurių gyvūnų. Savaime suprantama, kad jis pats niekur nedings, todėl turime išmokti prisitaikyti gyventi kitaip. Tam, kad ši liga nepražudytų mūsų artimųjų ir mūsų pačių.

Justina, jūs buvote viena iš pirmųjų šalie piliečių, užsikrėtusių koronavirusu. Tai buvo dar praėjusių metų kovo mėnesį. Papasakokite apie savo patirtį.

Mano ligos forma iš tiesų buvo vidutinė. Hospitalizuota buvau pakankamai ilgai, nes gydytojai vis teigė, kad negali stabilizuoti mano kraujo rodiklių. Net vienuolika dienų man buvo pastatyta lašelinė. Jau nebesuskaičiavau kiek kartų darė testą ir jis vis buvo teigiamas. Vėliau išsiprašiau, kad išleistų gydytis namuose, tačiau po kelių dienų teko grįžti į ligoninę. Būklė vėl pradėjo blogėti, temperatūra kilo ir beje, laikėsi net penkias savaites. Viso sirgau 44 dienas ir visą tą laiką jaučiau įvairiausius simptomus. Tačiau sunkiausias periodas laukė po to – pasekmių gydymas.

Papasakokite apie pasekmes.

Komplikacijos pagrinde buvo vidaus organuose. Atsirado įvairios cistos aplink tulžį, buvo pažeista inkstų bei žarnyno veikla. Labai ilgai kankino vėmimas, netekau daug svorio. Galiausiai tai baigėsi kasos pažeidimais, kas liks visam gyvenimui.

Vėliau jūs tapote savanore Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Kas jus paskatino savanoriauti?

Kartais sakau, kad skola gydytojams. Bet iš tiesų tai nebuvo lemianti priežastis. Tai buvo labai fatalinis dalykas. Matėme, kokia buvo žmonių elgsena rudenį, matėme pavyzdžius kitose šalyse, kuriose jau kilo antroji banga, tad buvo pakankamai nesunku prognozuoti kas laukia mūsų. Tada atskriejo pagalbos šauksmas iš medicinos personalo. Žmonių, kurie šiaip labai retai kažkuoskundėsi. Ir jei tas šauksmas atsirado, supratau, kad ne šiaip sau.

Su kokia realybe susidūrėte savanoriaudama?

Šventiniu laikotarpiu medicinos įstaigos tapo konvejeriais. Pirmiausiai greitosios medicinos pagalbos, o vėliau automobilių, kurie išveža mirusiuosius. Liūdniausia buvo tai, kad tik ten atsidūrę žmonės suprasdavo, koks iš tikrųjų pavojingas yra virusas. Buvo daug skaudžių momentų. Šeimas guldydavo skirtingose palatose per kelis aukštus ir kadangi jie neturėdavo su savimi telefono įkroviklių, tai nešiodavo laiškelius vieni kitiems. Vėliau artimieji prie priimamojo durų šaukdavo ir prašydavo sugrąžinti mamą arba tėtį gyvus.

Profesoriau, kaip manote ar skiepas užtikrins mums neribotą laisvę?

Aš to nevadinčiau bilietu į nevaldomą, nežabotą laisvę. Tai bus labiau bilietas į tam tikrą laisvę. Kaip ir minėjau, vis tik pasaulis pasikeitė ir nauja realybė atėjo ilgam. Tai, ką paminėjo gerbiama Justina yra labai svarbu. Jaunas žmogus, prieš tai neturėjęs bent jau žinomų registruotų sveikatos sutrikimų, gali susirgti pakankamai sunkia forma. Kuo toliau, tuo labiau aišku, kad tai loterija ir negalima prognozuoti, kaip kam pasiseks. Žinoma, turintiems gretutinių ligų arba senjorams ši liga pavojingesnė, bet lygiai taip pat ir jauni bei sveiki žmonės gali susirgti sunkia forma ar net neišgyventi.

Prasidėjus vakcinacijos procesui nuo COVID-19 Lietuvoje, viena iš labiausiai aptarinėjamų temų viešojoje erdvėje yra vakcinų šalutinis poveikis. Ar verta bijoti šalutinio vakcinos poveikio?

Vakcinos tikslas yra treniruoti žmogaus imuninę sistemą. Ji paskatina antikūnų, imuninės atminties ląstelių gamybą, kad kitą kartą, su užkratu susidūręs organizmas, sėkmingai užkirstų kelią simptomų išsivystymui. Šia prasme, jei atsiranda kažkokie nepageidaujami reiškiniai, tai ženklas, kad vakcina veikia. Iš kitos pusės, jei nejuntame nieko, išskyrus menką skausmą dūrio vietoje, irgi nereiškia, kad imunitetas nesivysto. Bet jei pakilo temperatūra, prasidėjo galvos skausmas ar šiaip sunegalavote, tai tik reiškia, kad vakcina tikrai veikia ir imuninė sistema pradėjo ruoštis kovai su virusu.

Šios vakcinos yra tikrai efektyvios, todėl net kas antram žmogui pasireiškia nedideli negalavimai, bet niekas nuo to stipriai nesuserga. Svarbu būti pasiruošusiam morališkai, kad gali pasireikšti lengvi simptomai.

Sekmadieniais, 9 val. ryte, per TV3 laida „Sveikata.lt“. Nepamirškite įsijungti!