Jeigu turite bent nediduką žemės lopinėlį, tikriausiai pagalvojate, kuo jį apsodinti. Tačiau tai nebūtinai turi būti egzotiški augalai. Darželyje augančios vaistažolės – ne tik gražus, bet ir naudingas pasirinkimas.
 
Ramunėlės

Ramunėlė – vaistingas augalas, žydintis gegužės – rugpjūčio mėnesiais. Jau nuo seno žinoma, kad jos žiedai gydo vidaus ir išorės ligas.

Dažniausiai šios vaistažolės naudojamos ūminių ir lėtinių skrandžio bei dvylikapirštės žarnos negalavimų gydymui. Jos slopina uždegimą, atpalaiduoja spazmus ir mažina dujų kaupimąsi žarnyne, taip pat skatina prakaito išsiskyrimą, padeda esant kepenų ar tulžies ligoms; ramunėlių kompresai dezinfekuoja žaizdas, slopina uždegimus, o nuovirai naudingi ir grožio srityje – stabdo odos senėjimą, gydo rankų odą, naikina pleiskanas, stiprina plaukų šaknis. Žiedynai kaupia eterinį aliejų, flavonoidus, gleives, kumarinus, choliną, salicilo rūgštį ir kt. Pagrindinė eterinio aliejaus sudedamoji dalis yra mėlyną spalvą suteikiantis angliavandenilis azulenas (chamazulenas), taip pat yra ir kitų medžiagų – bisabalolio, bisabo oksido A, B, C, vitamino C ir karotino. Ramunėlės organizmą teigiamai veikia dėl savo gydomųjų medžiagų visumos, o ne dėl kurios nors vienos medžiagos, kurią būtų galima išskirti, tad norėdami išnaudoti visas šios vaistažolės galimybes, turime vartoti natūralių žiedų galvučių arbatą ar ramunėlių ekstraktą.
 
Ežiuolės

Unikalus augalas, kurio gydomosios savybes yra neribotos. Ežiuolė pasižymi antivirusiniu ir antigrybeliniu poveikiu, slopina uždegimus ir reumatą, gali sėkmingai susidoroti su įvairiomis ligomis.
 
Ši vaistažolė padeda įveikti peršalimą, gerklės skausmą, anginą, gripą, pūslelinę, prostatitą ir artritą, susidoroti su kvėpavimo takų, šlapimo pūslės, kepenų susirgimais, ausų infekcija, lėtiniais uždegiminiais procesais, atkurs kūno išsekimą po antibiotikų kurso. Be to, tas stebuklingas augalas gali padėti išgydyti nevaisingumą, nutukimą, mažina alkoholio ir rūkymo potraukį.
 
Vartojant ežiuoles išoriškai, galima išgydyti odos ligas, tokias kaip egzema, pūslelinė, dilgėlinė, furunkulai, sumažinti uždegimą po nudegimų, abscesų, vabzdžių įkandimų.
 
Ežiuolė veiksmingai padės dantų priežiūrai ir gydyti dantenų ligas.
 
Terapiniams tikslams tinka visos augalo dalys – lapai, žiedai, šaknys. Ligoms gydyti vartojamos ežiuolių arbatos, užpilai ir alkoholio tinktūros.

Pipirmėtės

Šis daugiametis, ypač kvapnus, medingas žolinis augalas labai mėgstamas liaudies medicinoje. Pipirmėčių lapų preparatai veikia antiseptiškai, ramina skausmus, atpalaiduoja spazmus, gydo uždegimus, skatina tulžies išsikyrimą, gerina apetitą, žarnyno veiklą, liaukų sekreciją, virškinimą,  apsaugo organizmą nuo rūgimo ir puvimo procesų. Pipirmėtės padeda nuo pykinimo, vėmimo, skrandžio spazmų. Jų preparatai vartojami nuo padidėjusio jautrumo, nemigos. Šis augalas suteikia jėgų širdžiai, malšina galvos skausmus.

Kai kurie šio augalo žinovai tvirtina, kad pipirmėtė veikia kaip afrodiziakas — lytinis pajėgumas padidėja, jeigu mėtų arbata geriama ne mažiau kaip mėnesį.

Eteriniame aliejuje esantis mentolis veikia baktericidiškai.

Pipirmėčių lapais galima pasitrinti nuo migrenos, reumato, raumenų skausmų, pagydyti kai kurias odos ligas. Galima dėti pipirmėčių kompresus ant skaudamų vietų arba pasidaryti pipirmėčių vonias.

Pipirmėtės dera su kitomis vaistažolėmis, todėl jų lapų dedama į gydomųjų vaistažolių mišinius, kurie gerina virškinimą, skatina tulžies išsiskyrimą, skatina prakaitavimą, malšina skausmus, gydo širdies ligas.
 
Šalavijai

Gydomosios ir prieskoninės vaistinių šalavijų savybes buvo žinomos dar senovės romėnams. Kinijoje šiuos augalus iki šiol vartoja kaip organizmą stiprinančią priemonę, o Lietuvoje iš jų lapų ruošiami užpilai, nuovirai, vonios.

Šalavijų lapai ir iš jų pagaminti preparatai pasižymi uždegimą slopinančiomis, sutraukiančiomis ir antibakterinėmis savybėmis. Išoriškai šalavijų užpilas tinka burnos ertmės ir gerklų uždegiminėms ligoms gydyti (skalavimams). Šalavijų vonios ir kompleksiniai tepalai skiriami sergant žvyneline, egzema, neurodermitais. Šalavijų lapai įeina į viduriavimą stabdančių, kosulį lengvinančių arbatų sudėtį.
Pastaba: vaistinių šalavijų lapų užpilas geriamas po valgio, užgeriant pienu ir tik gydytojui paskyrus, nes stipriai dirgina virškinamąjį traktą.
 
Raudonėliai

Paprastieji raudonėliai žinomi jau ne vieną amžių ir yra plačiai naudojami vaistiniai augalai. Seniausiai jų antpilu pradėti gydyti virškinimo ir kvėpavimo organų sutrikimai. Iš šių augalų pagaminti preparatai turi antiseptinių, prakaito skyrimąsi skatinančių, atsikosėjimą lengvinančių, organizmą stiprinančių ir raminamųjų savybių. Arbata vartojama sergant peršalimo ligomis, gripu, skrandžio veiklos sutrikimais, esant skausmingoms mėnesinėms. Be to, raudonėlių arbata turi stiprių raminamųjų savybių, užtai jos nepatariama daug gerti, o nestipri arbata padeda nuo nemigos. Bronchitas ir astma dažniausiai gydomi raudonėlių antpilo inhaliacijomis, šutekliai išoriškai naudojami sergant artritu ir esant raumenų skausmams. Raudonėliuose gana daug timolio, todėl tai vieni iš stipriausių natūralių antiseptikų.
 
Medetkos

Šiose vaistažolėse esantys flavonoidai skatina tulžies išsiskyrimą, todėl šiam tikslui geriami medetkos užpilai ir nuovirai. Taip pat naudojamos konjunktyvitui gydyti. Medetkos priešuždegiminis ir antibakterinis veikimas ne tik sumažina patinimą, bet ir naikina kenksmingas bakterijas akį supančioje membranoje. Priešuždegiminis poveikis  labai svarbus gydant uždegimines virškinimo sistemos ligas: gastritą, opaliges, storosios žarnos uždegimą. Užpilais bei nuovirais skalaujama gerklė sergant angina, faringitu, stomatitu.
 
Medetkos žiedai stimuliuoja kolageno sintezę, todėl tai – veiksminga kovos su raukšlėmis priemonė. Triterpeniniai junginiai lemia baktericidinį – žaizdų gijimą skatinantį poveikį. Tepalais ir tinktūromis išoriškai gydomos sunkiai gyjančioms žaizdos, nudegimai.
Taip pat medetkų arbata turi silpną estrogeninį poveikį, todėl mažina menstruacijų skausmus ir gausų kraujavimą.
 
Valerijonai

Valerijonai mažina jaudrumą ir gerina centrinės nervų sistemos veiklą, reguliuoja širdies darbą, mažina arterinį kraujospūdį, pasižymi silpnu tulžį varančiu poveikiu, skatina virškinamojo trakto sekrecijos liaukų veiklą. Liaudies medicinoje valerijonai naudojami nuo nervinio jaudrumo, isterijos, epilepsijos, migrenos, nemigos, galvos skausmo, hipertoninių skausmų, menopauzinės neurozės, širdies srities skausmų, kaip vaistas nuo glistų ir virškinimą gerinanti priemonė.
 
Ugniažolės

Didžiosios ugniažolės medicinoje naudojamos jau kelis tūkstančius metų. Seniausiai jų preparatais imta gydyti akių ligas. Šiais laikais ugniažolės vartojamos kaip švelniai veikiantys raminamieji ir nuskausminamieji, bronchų, žarnų ir kitų vidaus organų lygiųjų raumenų spazmus atpalaiduojantys vaistai. Ugniažolių preparatai padeda nuo bronchito, laringito, astmos, geltos, tulžies pūslės akmenligės. Nustatyta, kad šių vaistažolių veikliosios medžiagos slopina piktybinių ir gerybinių auglių augimą, jos yra svarbi skrandžio opaligei gydyti skirtų vaistų sudedamoji dalis.
 
Didžiųjų ugniažolių neretai dedama į vaistažolių mišinius, skirtus organizmui valyti ir stiprinti, tačiau būtina prisiminti, jog šie augalai nuodingi.
 
Išoriškai didžiųjų ugniažolių sultimis, kurios veiksmingai naikina bakterijas, grybus ir virusus, gydomos karpos, nuoviru arba antpilu- užkrečiamosios plaukų, odos ir nagų grybelinės ligos, nuospaudos.
 
Geriamieji ugniažolių preparatai turi būti vartojami tik gydytojui rekomendavus, parinkus tinkamas dozes ir stebint gydymosi eigą.
 
Ugniažolės kaupia alkaloidą chelidoniną, sudėtimi ir poveikiu panašų į aguonose esantį papaveriną. Chelidoninas atpalaiduoja spazmus, veikia tulžies lataką ir bronchus. Ugniažolėse taip pat yra alkaloido sparteino, kuris normalizuoja širdies ritmą esant nedidelio laipsnio aritmijai. Gydymui naudojamos didžiųjų ugniažolių šaknys ir žolė.

Jonažolės

Jonažolėmis gydomi virškinamojo trakto gleivinių uždegimai, skrandžio ar žarnyno opaligė, kepenų, tulžies, šlapimo pūslės ir inkstų ligos, gerklės, nosies gleivinės uždegimas, hemorojus, nudegimai, sunkiai gyjančios žaizdos, gingivitas, stomatitas, lengvo ir vidutinio laipsnio depresija, taip pat dėl nervinių priežasčių vaikų naktinis šlapinimasis į lovą. Jonažolės ekstraktas gerina širdies darbą, didina kraujo spaudimą, veikia raminančiai, gerina apetitą, skatina šlapimo išsiskyrimą ir audinių regeneraciją, pasižymi priešuždegiminiu, sutraukiančiu, antiseptiniu poveikiu. Kompresai dedami ant nudegimų, žaizdų, vočių ir kitų pažeistų odos vietų. Liaudies medicinos žiniuoniai jonažolę vadina vaistu nuo 99 ligų.
 
Pastaba: nors jonažolė ir gydo daugelį ligų, ją reikia vartoti atsargiai. Jos preparatai gali būti vartojami ne ilgiau kaip 4 savaites.