Žiedadulkės – tai vienas iš vertingiausių produktų, kokius tik gali mums pasiūlyti motulė Gamta. Visame pasaulyje jis turi didžiulę paklausą, ir ji auga vis labiau. Žiedadulkės populiarios Vokietijoje ir Prancūzijoje, JAV ir Japonijoje. Neatsilieka ir lietuviai – mūsų parduotuvių lentynose žiedadulkės ilgai neužsilaiko.

Kas yra žiedadulkės ir iš kur jos atsiranda?

Iš pradžių atsakysime į antrąjį klausimą: žiedadulkes mums „tiekia“ bitės. Jeigu ne jos, mes niekada taip ir nesužinotume apie naudingąsias šio produkto savybes. Bitės renka žiedadulkes jau daugiau nei 150 milijonų metų – praktiškai tiek pat laiko, kiek Žemėje auga žydintys augalai.

O dabar – atsakymas į pirmąjį klausimą. Žiedadulkės – tai vyriškos augalų lytinės ląstelės, tačiau ne visų augalų, o tik tų, kurie žydi. Tikriausiai dar iš mokyklos laikų pamenate, kad vyksta augalų apdulkinimas: vėjas pakelia vyriškąsias ląsteles į orą ir perneša jas ant moteriškųjų. Panašiai vyksta ir tada, kai bitė skrenda nuo vieno žiedo prie kito. Saulėtą vasaros dieną galima pamatyti jos „kelnytes“ – ta ne kas kita, kaip prie kojyčių prilipusios žiedadulkės. Per vieną dieną bitės aplanko maždaug 4000 žiedų ir parneša į avilį maždaug 20 mg žiedadulkių.

Kas sudaro žiedadulkes?

Jas sudaro pačios vertingiausios biologiškai aktyvios medžiagos, kurios itin naudingos žmogaus organizmui. Be to, į žiedadulkių sudėtį įeina ir svarbios maisto medžiagos. Visus žiedadulkių privalumus išvardinti įmanoma, tačiau tai užtruktų labai ilgai, todėl užtenka žinoti pagrindinius dalykus: su šiuo produktu mes gauname vertingų baltymų ir angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų, taip pat nukleino rūgščių ir lipidų. Beje, taip vertinami pieno baltymai savo biologine verte nusileidžia žiedadulkių baltymams.

Kuo jos naudingos?

Jos padeda pašalinti iš organizmo cholesterolį, sumažina jo koncentraciją. Jose daug magnio ir kalcio, vario ir geležies, kalio ir fosforo, o svarbiausia – vitaminų. Žiedadulkės gerina medžiagų apykaitą, padeda užgyti žaizdoms, saugo nuo radiacijos, padeda aterosklerozės atveju, slopina uždegimus, stiprina kapiliarus.

Kad patenkintumėte paros amino rūgščių poreikį, užteks suvartoti po 30 g žiedadulkių per dieną. Karotino (vitamino A) morkose yra 20 kartų mažiau, negu geltonųjų akacijų žiedadulkėse, o vitamino P viename grame šio produkto yra tiek, kad jo užtektų apsaugoti nuo kraujo išsiliejimo į smegenis, širdį ir akies audinius net 20 žmonių!

Žiedadulkių vartojimas

Žiedadulkės vartojamos 20 minučių prieš  valgį po arbatinį arba desertinį šaukštelį, sumaišius su tokiu pat kiekiu medaus.

Toks mišinukas vartojamas profilaktiškai apie vieną mėnesį – jis padeda sustiprinti nusilpusį organizmą, išsaugoti darbingumą, jeigu tenka dirbti pagal įtemptą grafiką, slopina nervinę ir emocinę įtampą.

Valgio metu žiedadulkes vartoti galima, tačiau daryti tai prieš miegą vis dėlto nepatartina.

Žiedadulkės puikiai padeda nuo hipertonijos – lygiomis dalimis sumaišykite medų ir žiedadulkes, vartokite šį mišinį po arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną.

Kaip jas saugoti?

Žiedadulkės turėtų būti laikomos tik sausoje ir vėsioje vietoje. Prieš saugojimą jos išdžiovinamos, suberiamos į tarą, skirtą laikyti maisto produktus, ir sandariai uždaromos, kad į vidų nepakliūtų drėgmė. Pageidautina palaikyti pastovią 14 laipsnių temperatūrą. Nedžiovintos žiedadulkės maišomos su medumi arba cukraus pudra. Svarbu atminti, kad nors žiedadulkes ir galima saugoti ilgus metus, jau po dvejų jos praranda visas savo gydomąsias savybes.