Vasara – puikus metas papildyti natūralių vaistų atsargas. Kokių vaistinių augalų galima pasirinkti?

„Žmogus yra gamtos dalis ir, kad išgyventų, apsisaugotų nuo ligų, gamtoje gali rasti reikalingų vaistinių medžiagų. Žolės ir arbatžolės turi savo veikliąsias medžiagas, cheminius junginius – yra net mokslas, vadinamas farmakognozija, tiriantis augalinės ir gyvulinės kilmės vaistines žaliavas. Naudojant įvairių vaistažolių veikliąsias medžiagas netgi yra susintetinama nemažai ir cheminių vaistų, tik cheminiame vaiste išgryninama veiklioji medžiaga, o vaistažolėse yra įvairių vaistingų medžiagų mišinys. Nėra taip, kad vaistažoles geriame šiaip sau. Gydomosios arbatos visuomet turi savo poveikį“, - sako rūpestinga „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Vaičaitienė.
 
Rugiagėlės
 
Galima rinkti ne tik žiedelius, bet ir visą antžeminę dalį. Skinami tik kraštiniai piltuviški žiedai. Šios vaistažolės arbata vartojama sergant inkstų, šlapimo pūslės ligomis. Liaudies medicinoje rugiagėlių arbata vartojama nuo peršalimo, karščiavimo. Senovėje ja gydydavo plaučių uždegimą: virdavo stiprią arbatą, kad ligonis greičiau atsikosėtų, atsikratytų dusulio. Tinka ir išoriniam naudojimui (pvz., gydyti spuogus, dėti kompresus gydant akių ligas, stiprinti plaukus). Nepatartina vartoti žmonėms, alergiškiems astrinių šeimos augalams.
 
Jonažolės
 
Tai puikus vaistas nuo hipotonijos. Veikia raminamai, gerina žmogaus savijautą. Tačiau jų negalima vartoti, jei ketinate mėgautis saulės voniomis, nes tai gali pakenkti organizmui, išberti odą.
 
Kmynai
 
Kmynai gerina virškinimą, padeda kepenų veiklai, kietina vidurius. Tinka kūdikiams, kai pučia pilvuką. Be visų naudingųjų savybių, tai ir puikus prieskonis.
 
Dirviniai asiūkliai
 
Dirvinis asiūklis – daugybę vardų turintis daugiametis sporinis augalas (dirvų eglutė, driežgegužė, eglikė, esukas, gandro pupa, gegutės duonelė, gegužės, gigelis, kežėtys, krekėsa, ožkabarzdis, piesčiukas). Tai visoje Lietuvoje paplitusi laukų piktžolė, gana dažnai naudojama liaudies medicinoje.

Asiūkliai pasižymi kraujavimą stabdančiu, priešuždegiminiu, diuretiniu poveikiu, tačiau vartoti tinka tik džiovinta žaliava. Iš asiūklių gaminami įvairūs užpilai, nuovirai ir homeopatiniai preparatai.
 
Šalpusnių lapai
 
Liepą ir rugpjūtį skinamų šalpusnio lapų arbata vartojama ne tik kvėpavimo takų ligoms, bet ir rožei gydyti. Pastaba: parudavę ir dėmėti lapai vartojimui netinka.
 
Kraujažolės
 
Tinka žaizdoms, jei kraujas bėga iš nosies. Reikia sutrinti lapų ir košelės įkišti į nosį. Šiek tiek palaikius padeda sustabdyti kraujavimą. Taip pat vartojama sergant opalige, norint sustabdyti kraujavimą virškinamajame trakte. Arbatoms renkami žiedai. Ši vaistažolė netinka, jei yra padidėjęs kraujo krešumas, pasireiškia alergija astrinių šeimos augalams.
 
Žąsinės sidabražolės
 
Padeda nuo viduriavimo. Senovėje šių vaistažolių arbatomis buvo gydomos ir skydliaukės ligos.
 
Gudobelės
 
Pasiskinkite ir pasidžiovinkite gudobelės uogų, nes tai vaistas nuo širdies ligų. Veikia raminamai, šiek tiek mažina kraujospūdį.
 
Spanguolės
 

Spanguoles galima ne tik šaldyti, bet ir džiovinti. Uogose nemažai vitamino C, taigi jos stiprina imuninę sistemą, tinka vartoti peršalus. Spanguolių arbata mažina karščiavimą ir kraujospūdį, padeda sureguliuoti skrandžio sulčių rūgštingumą.
 
Gysločiai
 
Turi uždegimą slopinamųjų, dezinfekuojamųjų savybių. Stabdo kraujavimą. Galima naudoti ir į vidaus ligoms gydyti. Gysločių lapai padeda kvėpavimo takams, gydo peršalimą, kosulį, gastritą, skrandžio opas, įvairius uždegimus, teigiamai veikia kepenų veiklą.

Vis dėlto gysločiai gali kelti skrandžio rūgštingumą, tad žmonėms, kurių jautresnis skrandis, gysločius reikėtų vartoti atidžiau. Kita vertus, yra žmonių, kurių skrandžio rūgštingumą reikia padidinti.
 
Gysločių sėklos dabar labai populiarios. Preparatai, kurie laisvina vidurius, yra gaminami būtent iš jų. 10 g sėklų reikia užpilti 100 ml verdančio vandens, palaukti, kol atvės, ir išgerti nuovirą kartu su sėklomis. Poveikis nėra toks greitas kaip cheminių vaistų, bet po 5 val. pasiekiamas norimas rezultatas, todėl nuovirą geriausia išgerti vakare.
 
Avietės
 
Pravartu pasidžiovinti ir uogų, ir lapų. Avietės – tai puikus vaistas nuo peršalimo, padeda sergant gripu, angina. Geras vitamino C, B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų šaltinis. Aviečių arbata skatina prakaitavimą, padeda išsiskirti šlapimui, mažina skausmą, karščiavimą.
 
Žemuogės
 
Galima džiovinti tiek lapus, tiek uogas. Uogose gausu geležies, jose, kaip ir lapuose, yra vitamino C, B grupės vitaminų, taigi žemuogių, kaip ir kitų uogų, reikėtų valgyti žalių, ką tik nuskintų. Tačiau ir džiovintos tinkamos vartoti – jų galima dėti darant arbatą. Labai naudingi žemuogių lapai. Jų arbata vartojama norint sumažinti cukraus kiekį kraujyje, ji skatina prakaitavimą, gerina medžiagų apykaitą, stiprina organizmą, skatina šlapimo išsiskyrimą.
 
Mėlynės
 
Džiovinimui tinka uogos ir lapai. Uogos gerina regėjimą. Jose gausu vitaminų (C, B1, B2, P, PP), mineralinių medžiagų (geležis, kalis, kalcis, manganas). Taip pat mėlynės greitina medžiagų apykaitą, jų arbata vartojama diabetui gydyti ir norint sustabdyti viduriavimą.
 
Gervuogės
 
Galima pasidžiovinti ir uogų, ir lapų. Džiovintų uogų nuoviras stiprina organizmą, lapų arbata skatina prakaitavimą, todėl tinka vartoti karščiuojant. Gervuogių lapų arbata, kaip ir žemuogių, vartojama norint sumažinti cukraus kiekį kraujyje.
 
Čiobreliai
 
Čiobrelių arbata yra puikus vaistas peršalus, ji padeda greičiau atsikosėti. Taip pat tinka sergant bronchitu, laringitu, tracheitu. Čiobrelio žolės nuoviras vartojamas virškinamojo trakto sutrikimams šalinti. Galima naudoti ir aromatinėms vonioms –  jos padės sumažinti radikulito, sąnarių skausmus. Beje, švieži arba džiovinti čiobreliai taip pat yra puikus įvairių patiekalų prieskonis. Vis dėlto jų nepatartina vartoti nėštumo laikotarpiu, sergant kepenų bei inkstų ligomis.
 
Juodagalvės
 
Šių vaistažolių arbata vartojama norint sumažinti karščiavimą, nuo kosulio. Labai naudinga sergant skydliaukės ligomis. Užpilu gydomos žaizdos, nudegimai.
 
Liepžiedžiai
 
Liepžiedžių turi prakaitą varančių, atsikosėjimą lengvinančių, temperatūrą mažinančių ir priešuždegiminių savybių. Nuo senų laikų liaudies medicinoje arbata vartojama susirgus karštine, gripu, bronchitu ir peršalimo ligomis.
 
Nuoviras arba antpilas vartojamas esant nevaisingumui, gimdos kraujavimui, taip pat aromatinėms vonioms, kompresams ir garinimui, burnai ir plaukams skalauti. Sergant reumatu, podagra, neurologinėmis ligomis, tiks karšti liepos žiedų kompresai. Esant hemorojinių mazgų uždegimui, padės liepžiedžių antpilo vonelės.