Tikriausiai kiekvienas vaistus geriantis žmogus tiki, kad jie padės įveikti ligą. Deja, rezultatai toli gražu ne visada tenkina, ir kalti dėl to kartais būna ne vaistų gamintojai, o pats vartotojas, vartojantis vienu metu per daug įvairių vaistinių preparatų, tablečių ir lašų...

Taip kasdieniame mūsų gyvenime nutinka labai dažnai. Paimkime paprastą pavyzdį: tarkime, ginekologas jums išrašė vaistų nuo urologinės infekcijos. Viskas lyg ir gerai – vartojate juos taip, kaip nurodyta, pašalinio poveikio nėra. Staiga jūs peršąlate – prasideda sloga, gerklės skausmai ir kosulys, pakyla kūno temperatūra arba kraujospūdis. Tikriausiai nepameluosime pasakę, kad pirmiausiai tokiu atveju daugelis iš mūsų bando gydytis savarankiškai: išsitraukia namų vaistinėlę, susiranda kokių nors tinkamų tablečių (instrukcijas skaityti juk mokame visi, žinome, kas nuo ko). O gali būti ir taip, kad vaistus jums išrašė ir gydytojas, tik jūs nepasakėte jam, kad šiuo metu gydotės dar ir nuo kitos ligos, arba jis pats pamiršo tuo pasidomėti.

Kas vyksta? Jūs geriate vaistus, o jie jums nepadeda – kraujospūdis nekrinta, arba nepraeina urogenitalinė infekcija. Kodėl? Tiesiog vienas vaistinis preparatas geriausiu atveju tik slopina kito efektyvumą. Jeigu pamėgintume įsivaizduoti blogesnį galimą scenarijų, tikėtina, kad atsiras dar daugiau sveikatos ir savijautos problemų.

Vaistų poveikis organizmui – gana individualus dalykas. Jeigu žmogus vartoja keletą preparatų iš karto, vaistai ima dalyvauti sudėtingose organizmo cheminėse reakcijose. Vieni praparatai gali sustiprinti kitų poveikį, o dar kiti – slopinti, tad tai tampa tik laiko ir pinigų švaistymu, be to, neretai dar ir pakenkiama sveikatai.

Rekomendacija „saugoti vaistus tamsioje ir vėsioje vietoje“ galioja praktiškai bet kuriam vaistiniam preparatui. Tai labai svarbu, kaip ir atsižvelgti į vaistų galiojimo laiką. Neverta prisipirkti medikamentų ateičiai, be to, kas pusę metų reikėtų atlikti „inventorizaciją“, pašalinti iš vaistinėlės preparatus, kurių galiojimo laikas jau baigėsi, taip pat tuos, kurių dėl kažkokių priežasčių negalite atpažinti (pavyzdžiui, nusitrynė pavadinimas, tabletės iškrito iš pakuočių, ir jūs nežinote, kas tai per vaistai). Reikėtų pabrėžti ir tai, kad paprastai tabletės galioja gana ilgai – priešingai nei kitos greitai gendančios vaistų formos. Tas pasakytina apie įvairius antpilus ir vaistažolių nuovirus. Netgi šaldytuve juos laikyti galima ne ilgiau kaip 5–6 dienas, o kambario temperatūroje – tik 2–3 paras. Labai nestabilūs ir akių lašai, ypač tie, kurie gaminami pagal užsakymą – juos būtina sunaudoti per 7–10 dienų.

„Dėl vaistų suderinamumo reikia visuomet tartis su vaistinėje dirbančiais specialistais. Tarkime, raminančiai veikiančių augalinių preparatų negalima vartoti su stipresnio poveikio psichotropiniais vaistais, nes toks derinys stipriai slopina, sukelia mieguistumą. Jonažolės preparatus geriau vartoti rudenį, kai mažiau saulės — taip sumažėja alergijos tikimybė“, - pataria viename didžiųjų prekybos centrų įsikūrusios „Gintarinės vaistinės“ vedėja Joana Griškevičienė.

Raminančių preparatų taip pat nereikėtų vartoti kartu su kai kuriais vaistais nuo peršalimo, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos pseudoefedrino. „Tokių vaistų vartoti apskritai nepatariama žmonėms, kenčiantiems nuo streso, nerimo. Šie preparatai turi neigiamą įtaką nervų sistemai, širdžiai, nuo jų gali padažnėti širdies ritmas, pasireikšti aritmija, kitas šalutinis poveikis“, - perspėja vaistininkė ir šiuo atveju pataria rinktis švelnesnio poveikio, atskirai veikiančius preparatus temperatūrai mažinti, gerklei ar slogai gydyti.

Būna, kad gydytojas vienos ligos gydymui išrašo kelis preparatus. Pacientas skaito receptus, naudojimo instrukcijas, ir pradeda baimintis: ar gydytojas nepersistengė? Neretai žmogui reikalingas kompleksiškas gydymas. Įvairios kombinacijos parenkamos dėl skirtingų priežasčių: pavyzdžiui, bandant vienais vaistais sustiprinti kitų vaistų poveikį, arba norint kompensuoti kokių nors organizme trūkstamų medžiagų trūkumą.

Kai kurių preparatų vienų vartoti iš viso negalima. Pavyzdžiui, ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas gali sukelti skrandžio opą. Kad tokių nepageidaujamų pasekmių būtų išvengta, skiriami skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai. Gydytojas gali juos kombinuoti, tačiau daryti to patiems yra nepatartina.

Vaistai gali būti nesuderinami dėl to, kad jų poveikis nukreiptas skirtingomis kryptimis. Jeigu vartojate preparatus nuo aukšto kraujospūdžio, ir tuo pačiu vaistus nuo peršalimo, kurių sudėtyje yra spaudimą didinančio fenilefrimo ir kofeino, aukšto kraujospūdžio gydymas greičiausiai bus visiškai neefektyvus.


Jeigu dviejų vaistų poveikis panašus, jų vartojimas gali turėti neigiamą pašalinį poveikį – pavyzdžiui, prasideda tachikardija ir bradikardija.

Ypač svarbu atsargiai elgtis su antibiotikais. Paprastai du antibakteriniai preparatai skiriami tam, kad sustiprintų antimikrobinį poveikį ir išplėstų jo spektrą, tačiau kartais abiejų poveikis gali būti silpnesnis, nei kurio nors vieno.

Jeigu vartojate enterosorbentus (preparatus, skirtus pašalinti iš virškinamojo trakto toksiškas medžiagas), visi kiti kartu vartojami vaistai tampa beveik visiškai neveiksmingi: jie tiesiog pasišalins kartu su išmatomis.

Farmakologai tikina, kad iki 25 % pašalinio poveikio reakcijų yra iš karto trijų preparatų vartojimo pasekmė. Jeigu kartu vartojami 5 ar 6 vaistai, nepageidaujamų reakcijų rizika išauga net iki 80 %.

Jeigu gydotės pas kelis specialistus ir jie išrašė jums vaistų, grįžkite pas savo gydytoją su vaistų sąrašu, kad įsitikintumėte, jog jie suderinami tarpusavyje. Visada praneškite gydytojui, kokius vaistus jau vartojate.

Gydantis vaistais taip pat didelę reikšmę turi ir tai, ką mes valgome ir geriame. Pavyzdžiui, vitaminas K, kurio yra kopūstų lapuose, špinatuose, slopina antikoaguliantų, skystinančių kraują, poveikį.

Tablečių nerekomenduojama užsigerti greipfrutų sultimis – jos padidina antikoaguliantų aktyvumą.

Kavos ir vaistų sąveika dar sunkiau nuspėjama už sąveiką su arbata. Jeigu aspirinas arba citramonas užsigeriamas didele kavos porcija, tai gali smarkiai pabloginti kepenų ir kitų organų būklę.

Pienu negalima užsigerti vaistų, skirtų opų, širdies ligų gydymui, geležies preparatų, fermentų ir kai kurių antibiotikų. Kita vertus, pieno riebalai padeda geriau įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus D, E, K, A, jodo preparatus.