Alerginės reakcijos apkartina ne vieno žmogaus kasdienybę: tenka vengti tam tikrų maisto produktų, saugotis vabzdžių ar nenešioti tam tikro metalo papuošalų. Respublikinės Kauno ligoninės gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Margarita Paulauskienė papasakojo, kokių specialybių žmonės itin dažnai kenčia nuo alergijos ir kada tenka imtis drastiškų priemonių ir keisti darbą. 

Gali pasireikšti ne iš karto 

Alergija – tai pakitusi organizmo imuninės sistemos reakcija į aplinkoje esančias medžiagas, kurios daugeliui žmonių yra nekenksmingos. Žmonių, sergančių alerginėmis ligomis, imuninė sistema atpažįsta tokias medžiagas kaip kenksmingas (jos dar vadinamos alergenais) ir sukelia reakcijas, kurios yra pavojingos jų sveikatai. Į alergologo kabinetą žmonės dažniausiai atkeliauja pajutę stiprius alergijos simptomus – bėrimą, tinimą, užsitęsusią slogą, akių ašarojimą, astmos bei virškinimo trakto simptomus. 

Anot alergologės-klinikinės imunologės M. Paulauskienės, dažnai alerginėms ligoms atsirasti svarbus paveldėjimas: „Jei vienas iš tėvų yra alergiškas, tikimybė, kad vaikai bus alergiški, yra apie 30 proc., jei abiem tėvams pasireiškia alerginių reakcijų, tikimybė vaikui sirgti alergine liga padidėja iki 70 proc. Alerginė liga šeimos nariams gali pasireikšti skirtingai: vieni gali sirgti astma, kiti alerginiu rinitu ar odos alerginėmis ligomis. Taigi iš tėvų yra paveldimas polinkis sirgti, o ne konkreti alerginė liga.“ 

Specialistė pastebi, kad taip pat daug kas priklauso ir nuo aplinkos – kuo aplinkoje daugiau alergenų, tuo didesnė tikimybė kilti alerginėms reakcijoms. Dėl šiltėjančių vasarų ir didesnės žiedadulkių koncentracijos ore bei aplinkos užterštumo daugėja šienligės susirgimų, o nuolat kontaktuojant su cheminėmis medžiagomis dažniau vystosi alerginis kontaktinis dermatitas. 

M. Paulauskienė pasakoja, kad ne visada organizmo alerginė reakcija į kokią nors medžiagą pasireiškia tuoj pat. 

„Kartais žmonės iš pradžių simptomų nejaučia arba jie būna nestiprūs, bet vis dažniau susiduriant su tuo pačiu alergenu ir stiprėjant įsijautrinimui alerginės reakcijos tampa reikšmingos. Pavyzdžiui, būna tokių atvejų, kai žmonės pradeda studijuoti veterinariją ir tik pradėję dirbti sužino, jog yra alergiški gyvūnams. Kartais simptomai pasireiškia ir namuose atsiradus naujiems augintiniams. Bitininkams alergija bičių nuodams kai kada išsivysto po gausaus bičių sugėlimo“, – pasakoja specialistė. 

Pavojingos medžiagos: dulkės, metalai, konservantai, dervos 

Dažnai buityje alergizuojančių medžiagų galime išvengti. Kitaip yra, jei su alergenais tenka susidurti darbe, ypač tai aktualu žmonėms, dirbantiems pramonėje ir turintiems kontaktą su dulkėmis, metalais ar įvairiomis cheminėmis medžiagomis. 

„Vienas iš dažniausių alergijos sukėlėjų yra dulkių erkutės. Dėl alerginės slogos bei astmos simptomų į mus dažnai kreipiasi siuvėjai, bibliotekininkai, sandėlių darbuotojai – jiems neretai nustatomas įsijautrinimas dulkių ar sandėlio erkutėms. Dirbantiems drėgnoje aplinkoje, kurioje gausu pelėsių, didėja rizika įsijautrinti ir jiems. 

Dar viena itin alergizuojanti cheminė medžiaga – epoksidinės dervos, kurių būna dažuose ir lake, todėl į alergologus dažnai kreipiasi dažytojai, baldžiai. 

Iš metalų dažniausiai įsijautrinimas nustatomas nikeliui, kurio gali būti ir įvairiuose metalų lydiniuose, todėl alerginės reakcijos dažniau pasireiškia su metalais dirbantiems asmenims, tačiau neretai įsijautrinama ir buityje. Retais atvejais, jei jautrumas nikeliui labai stiprus, net maisto produktai, turintys didelį jo kiekį, provokuoja alergines reakcijas – tokiais atvejais rekomenduojame laikytis specialios dietos“, – teigia specialistė. 

Anot jos, didelė rizika susirgti alerginėmis ligomis gresia grožio srities specialistams, nes jie dirbdami naudoja įvairių alergizuojančių cheminių medžiagų turinčias priemones. 

„Tiek kosmetikos pramonėje dirbantys darbuotojai, tiek grožio specialistai susiduria su priemonėse esančiais konservantais, kurie gali sukelti alerginių reakcijų, pasireiškiančių kontaktiniu dermatitu. Dažnai naudojami šampūnai, įvairūs losjonai, kvapios medžiagos gali sukelti rankų odos pažeidimus. 

Masažistai kreipiasi dėl plaštakų egzemų, atsirandančių dėl nuolat naudojamų įvairių kvapiųjų aliejų, Peru balzamo, dažno rankų plovimo ir dirginimo. Kirpėjai kenčia ne tik nuo dulkių, bet įkvepia įvairių lakių priemonių, plaukų lako, o šios medžiagos sukelia alerginius kvėpavimo takų simptomus – dusulį, kosulį, slogą“, – sako M. Paulauskienė. 

Specialistė užsimena, kad nuo alergijos gali kentėti ir maisto pramonėje dirbantys darbuotojai, net nebūtina alergizuojančių produktų paliesti: „Kai kurie žmonės itin jautriai reaguoja į kviečių baltymus. Įkvėpus dulkių su kviečių baltymais, gali pasireikšti stipri sloga, o kartais net astmos simptomai, todėl ši liga kartais dar vadinama „kepėjų astma“. 

„Medicinos darbuotojai taip pat turi didesnę riziką įsijautrinti įvairiems alergenams – nuolat dirbame su pirštinėmis, dėl kurių dažniau nustatomas jautrumas lateksui, privalome dažnai dezinfekuoti rankas – didėja iritacinio rankų dermatito rizika, slaugytojos skiedžia medikamentus, kurių dalelės gali patekti į orą ir įjautrinti kvėpavimo takus“, – vardija gydytoja. 

Organizmo „nujautrinimas“ 

M. Paulauskienė pasakoja, kad pacientui atėjus konsultuotis pirmiausia bando išsiaiškinti, kam žmogus yra alergiškas, o tai gali būti nelengva, nes kasdien susiduriame su šimtais medžiagų: 

„Jei žmogus dirba pramonėje ir turi kontaktą su metalais, konservantais ar kitomis cheminėmis medžiagomis, daromi alerginiai lopo testai – ant odos klijuojamas pleistras su skirtingais cheminiais alergenais (haptenais), kurie reakcijas sukelia tik alergiškiems žmonėms – po poros dienų žiūrima, ar kuriam nors iš alergenų pasireiškė reakcija. 

Neretai prašome pacientų pasidomėti, su kokiomis medžiagomis dirba ir ar jos simptomų neprovokuoja kitiems darbuotojams. Jeigu įtariame, kad bėrimą galėjo sukelti buityje naudojamos medžiagos (kremai, šampūnai, prausikliai ar kitos ant odos tepamos medžiagos), galime tirti ir dėl jų.“ 

Kai jau žinoma alergizuojanti medžiaga, patariama jos vengti, o jei to negalima padaryti, reikėtų naudoti barjerines priemones: kaukes, pirštines. 

Anot gydytojos, esant tam tikroms alergijoms yra galimybė „nujautrinti“ organizmą ir sumažinti alergines reakcijas – toks gydymas taikomas pacientams, kurie įsijautrinę įkvepiamiems alergenams – namų dulkių erkutėms, pelėsiams, žiedadulkėms ar gyvūnams. 

„Kartais žmonėms taikome alergenų specifinę imunoterapiją, kurios tikslas – sumažinti organizmo reakciją į alergenus. Preparatai pasirenkami pagal tai, kam žmogus yra jautrus. Naudojant tabletes, lašus arba injekcijas per kelerius metus organizmo jautrumas alergenams sumažėja. 

Šią terapiją dažniausiai renkasi žmonės, patiriantys itin stiprias reakcijas, tokias kaip nuolat perštinčios akys, stipri sloga, astmos simptomai. Žmonėms, sergantiems alergine sloga, didesnė tikimybė susirgti astma, o imunoterapija sumažina astmos vystymosi tikimybę“, – gydymo privalumus vardija M. Paulauskienė. 

Specialistė susiduria ir su atvejais, kai alergija būna stipriai pažengusi ir trukdo įprastam gyvenimui, darbui ar net tampa pavojinga žmogaus sveikatai: „Jei nepavyksta išvengti alergenų ir negalima taikyti veiksmingo gydymo, nelieka nieko kito, kaip rekomenduoti keisti darbą.“