Kai švilpikas pamato savo šešėlį, tai reiškia, kad atėjo pavasaris; kai pamatote, kad kaip aplinkiniai išsitraukia savo paplūdimio šlepetes, galite būti tikri, kad prasidėjo vasara.

Paplūdimio šlepetės, įspiriamos basutės ir šliurės – kultinė šiltojo metų laiko avalynė. Ji lengvai prieinama ir įperkama, be to, tai puikus būdas parodyti aplinkiniams savo nepriekaištingą ir originalų pedikiūrą, tik... Retai kas susimąsto, kad ji gali būti pavojinga sveikatai. Ką apie ją reikia žinoti?

Traumatologų teigimu, niekas ir niekada neturėtų rinktis tokios avalynės. Jeigu gi vis dėlto ją perkate, net ir kaina nėra pats geriausias kokybės indikatorius. Pigios paplūdimio šlepetės neamortizuoja ir labai prastai laikosi ant kojų, o tai reiškia, kad kiekvienas žingsnis – tai didelis stresas kojoms ir kojų pirštams. Šiuo atžvilgiu vaikščioti basomis yra netgi geriau, nei apsiavus nekokybišką avalynę (nors tikimybė pasigauti pėdų grybelį yra didesnė). Tiesa, tik ant nelygių paviršių.

Dar vienas trūkumas – paplūdimio šlepečių lankstumas. Kadangi ant kojų jos laikosi prastai, ir dar linksta, žengus neatsargų žingsnį galima užkliūti ar paslysti, išsisukti koją. O kur dar pėdų deformacijos... Kadangi nėra jokių dirželių, kurie prilaikytų padą savo vietoje, laikyti avalynę tenka pirštams – o tai ne itin gerai atsiliepia raiščiams ir sąnariams.

Įspiriamos avalynės mėgėjai neretai savo kailiu patiria, kas yra plantarinis fascitas: tai stipraus, storo, fibrozinio raiščio, jungiančio kulnakaulį ir pėdų priekį, uždegimas. Šią ligą žmonės vadina „kulno pentinais“. Pentinai – tai kaulinės išaugos, susiformavusios ant kulnikaulio po uždegimo.

Kai kamuoja plantarinis fascitas, dažniausiai skauda kulnų srityse, ir mokslininkai tikina, kad dažnai šią kojų sveikatos problemą sukelti gali paprasčiausios guminės šlepetės per pirštą.

Ir dar šis tas. Tikėsite ar ne, bet paplūdimio šlepetės kaip magnetas traukia žalingas bakterijas ir mikroorganizmus, kurie prilimpa prie pado. Tyrėjas Deividas Kinnis atliko eksperimentą – jis 4 dienas vaikščiojo Niujorko gatvėmis, apsiavęs paplūdimio šlepetes – per tą laiką „prisikaupė“ per 18 tūkstančių įvairiausių bakterijų. O užsikrėsti, pavyzdžiui, stafilokoku pakanka ir vienos – jeigu ji pateks ant pažeistos odos, galimos labai nemalonios pasekmės (ir net mirtis). Deividas Kinnis ant savo avalynės aptiko net tokių bakterijų, kurios paprastai gyvena burnos ertmėje – žmonės spjaudosi, ant seilių lipama, o juk niekas niekada nežino, kuo žmogus serga ir kuo galima užsikrėsti.

Dar kelios priežastys, kodėl tokios avalynės rinktis nereikėtų:

• Ji gali komplikuoti bursitą;
• Paprastai pagaminta iš toksiškų medžiagų;
• Ploni dirželiai nutrina iki pūslių;
• Nukenčia laikysena;
• Plokščiapėdystės atveju reikalingi specialūs ortopediniai vidpačiai, o tokioje avalynėje jie nesilaiko (dėl ko galimi klubų ir apatinės nugaros dalies skausmai).

Turėkite omenyje, kad net ir brangesnės, iš natūralių medžiagų pagamintos paplūdimio šlepetės mažai kuo skiriasi nuo pačių pigiausių ir nekokybiškiausių variantų.

Kokią avalynę rinktis vasarai: svarbiausios taisyklės:

• Kad „neatmuštumėte“ kulnų ir padikaulių, bato priekyje avalynė lankstytis turi tik tiek, kad netrukdytų judėti;
• Išorinis bato padas, kuris liečiasi su einamuoju paviršiumi, turi būti kietesnis, o vidus – kuo minkštesnis, amortizuojantis, kuo nelygesnis, išformuotas pagal mūsų pėdą. Pakulnė taip pat turėtų kuo daugiau amortizuoti.
• Rinkitės avalynę iš natūralių medžiagų;
• Kadangi per karčius pėda linkusi patinti, avalynė turėtų būt pakankamai plati (ypač – priekinė dalis);
• Sergantiems cukriniu diabetu rekomenduojama rinktis avalynę uždaru priekiu ir storesniu kulnu.