Žvynelinė (sin. psoriaze, psoriasis) – tai tik odos liga. Būtent taip galvoja tie, kuriems su panašiomis problemomis nėra tekę susidurti. Tačiau iš tiesų žvynelinė – tai dar ir depresija bei stresas. Žvynelinė gali būti kaip tikra lavina, sugebanti paveikti visas gyvenimo sritis: santykius, darbą, savigarbą ir pasitikėjimą savimi ar net finansinę padėtį. Juk dermatologai, gydantys sergančiuosius žvyneline, rūpinasi tik fiziniais ligos apsireiškimais, o ligoniams neretai prireikia ir psichologinės pagalbos ar bent jau emocinio palaikymo.

Nacionalinio žvynelinės fondo (JAV) medikų komisijos pirmininkas Markas Lebvol teigia, kad žvynelinė asmeninei žmogaus gyvenimo kokybei turi gerokai didesnę įtaką nei tokia liga, kaip tarkim diabetas.


Žmonėms, sergantiems žvyneline, didžiausiu iššūkiu tampa nuolatiniai emociniai pokyčiai, kuriuos sukelia odos problemų paūmėjimas ir žinoma, aplinkinių reakcija į ligą. Dauguma sergančiųjų gėdijasi savo ligos, todėl vengia bendravimo su žmonėmis ir vietų, kuriose gali tekti atidengti savo kūną. Neabejotinai, toks nepilnavertis gyvenimas galiausiai sukelia depresiją. Tyrimai rodo, kad 25 procentai sergančių žvyneline yra linkę į depresiją, o vienas iš 10 galvoja apie savižudybę. Baisiausia tai, kad stresas tiesiogiai veikia žvynelinę, o žvynelinė – stresą. Ligonis atsiduria tarsi užburtame rate: odos būklės pablogėjimas sukelia stresą, o kuo didesnį stresą organizmas patiria, tuo labiau išryškėja žvynelinė.

Kartais streso priežastimi gali tapti pats gydymosi procesas. Visi sergantieji žvyneline puikiai žino, kad tai odos liga, kuri reikalauja ilgo ir kruopštaus gydymo bei reguliarių apsilankymų pas gydytojus. Šiandien, žinoma, jau yra metodų ir vaistų, kurie paspartina ligos gydymą, tačiau jie yra ganėtinai brangūs, o statistiniam žmogui tokios išlaidos yra tik dar vienas papildomas streso šaltinis.

Kaip išsaugoti emocinį stabilumą sergant žvyneline?

• Palaikykite bendravimą su aplinkiniais. Pergyvenimas dėl išorinių žvynelinės sukeltų padarinių atitolina jus nuo žmonių. Neleiskite, kad liga gadintų asmeninį jūsų gyvenimą. Nepamirškite, kad ligos progresavimas tiesiogiai susijęs su jūsų emocine būkle.
• Susiraskite gydytoją, kuriuo tikrai pasitikite. Kuo labiau pasitikėsite savo gydytoju, tuo didesnė tikimybė, kad su liga tvarkysitės kur kas geriau. Nepamirškite, kad tikėjimas daro stebuklus.
• Jei tik pajusite, kad dėl žvynelinės jūsų emocinė būsena kritiška, nedelsdami kreipkitės į psichologą. Tame tikrai nėra nieko gėdingo.
• Jei tik turite galimybę, reguliariai išvykite pailsėti į vietoves, kuriose galėsite pamiršti visas problemas ir visiškai atsipalaiduoti. Dauguma sergančiųjų teigia, kad būdami tarp nepažįstamų žmonių kur nors užsienyje gali pailsėti, nes jiems paprasčiausiai nerūpi, ką aplinkiniai galvoja.