Vasarą daugeliui įprastą tingų laisvalaikį keičia aktyvus važinėjimas dviračiais, riedučiais, komandiniai žaidimai ir kitos sportinės veiklos. Deja, aktyvus laisvalaikis ne tik suteikia didelį malonumą, bet ir padidina traumų tikimybę. Kaip sumažinti traumų riziką dalijasi treneris Tadas Pocius, o pirmosios pagalbos patarimais, kuriuos privalu žinoti kiekvienam, mėgstančiam aktyvų laisvalaikį, dalijasi vaistininkė Audronė Ziemelytė.

Trys auksinės taisyklės

Trenerio T. Pociaus teigimu, pirmoje vietoje pagal dažniausiai patiriamus sužalojimus sporto metu – raiščių bei raumenų patempimai. Taip pat dažnai traumuojamos sausgyslės. Treneris išskiria tris patarimus, kuriuos būtina prisiminti aktyvaus laisvalaikio mėgėjams, siekiantiems išvengti traumų.

Apšilimas. Anot trenerio, tiek mėgėjai, tiek profesionalūs sportininkai dažniausiai patiria traumas pirmosiomis treniruočių ar rungtynių minutėmis, nes pradeda intensyviai sportuoti nespėję tinkamai apšilti. Tad treniruotę būtina pradėti 10-15 min. trunkančiu apšilimu. Tai gali būti intensyvus ėjimas ar bėgimas ir raumenų tempimo pratimai.

Savo jėgų įvertinimas. Treneris teigia, kad atėjus vasarai daugelis pamiršta, kad visus metus nesirūpino savo kūnu ir prakiurksojo ant sofos. Pradėję žaisti tinklinį ar krepšinį ir apimti azarto, žmonės išnaudoja visas savo fizines galimybes, ar net jas viršija. Tai lemia didesnę traumų tikimybę. T. Pocius pataria saugoti save, nepersistengti ir be reikalo nerizikuoti, nes joks medalis nėra vertas skaudžių traumos padarinių.

Sporto salė. Reguliarus sportas padeda palaikyti fizinį krūvį, stiprina raumenis, gerina koordinaciją ir padeda išvengti traumų, todėl, anot trenerio, sportuoti vertėtų ne tik vasarą, bet ir ištisus metus. Taip pat derėtų nepamiršti, kad krūvis turėtų būti didinamas po truputį.


Pirmosios pagalbos žingsniai

Vaistininkė Audronė Ziemelytė teigia, kad pirmosios pagalbos veiksmus turėtų žinoti kiekvienas, tam, kad traumos akivaizdoje gebėtų padėti sau ar aplinkiniams. Anot vaistininkės, viena dažniausiai pasitaikančių traumų – patempimai ir nikstelėjimai. Tokiu atveju pažeistą vietą reikia nedelsiant šaldyti.

„Šalto ledo kompresas – būtina pirmoji pagalba, ištikus traumai. Jei po ranka neturite ledo, jį keiskite kitais šaldytais produktais“, – pataria vaistininkė.

Užsiiminėjantys aktyviu sportu patempimų ir nikstelėjimų gydymui reikalingomis priemonėmis neretai pasirūpina iš anksto. Tam naudojami šaldantys purškalai ar specialūs vienkartiniai ledo maišeliai su šaldančia kapsule viduje.

„Pažeistą vietą galite šaldyti iki 3-jų dienų, taip pat tepkite ją vėsinančiais, uždegimą ir tinimą mažinančiais tepalais, išgerkite vaistų nuo skausmo. Tačiau jei skausmas itin stiprus, o pažeistos vietos negalite pajudinti – būtinai kreipkitės į gydytoją“, – patarimais dalijasi vaistininkė A. Ziemelytė.

Taip pat pašnekovė rekomenduoja išnarintą vietą mobilizuoti elastiniu tvarsčiu – taip sumažinsite patinimą, o kartu ir skausmą. Nepamirškite būti atsargūs – per stipriai suveržę tvarstomą vietą, galite sutrikdyti kraujotaką ir tik dar labiau sau pakenkti. Anot vaistininkės, traumą patyręs asmuo turėtų nutraukti fizinę veiklą ir skirti pakankamai laiko poilsiui ir reabilitacijai.

Netikėtai užklupusios traumos gali sujaukti atostogų planus, o netaisyklingai gydomos priminti apie save visą likusį gyvenimą. Abu specialistai sutaria, kad ne tik traumas patyrę, bet ir visiškai sveiki žmonės, po pertraukos sportuoti turėtų saikingai ir atsargiai bei pataria skirti dėmesio savo kūnui ir fiziniam aktyvumui ne tik vasarą, bet ir ištisus metus.