Judėjimas – viena pagrindinių žmogaus gyvenimo dalių. Tačiau ne visada pavyksta reguliariai užsiimti fizine veikla dėl laiko, o kartais – ir noro stokos. Sergantieji įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, susiduria su dar didesniu iššūkiu – abejone, ar fizinis aktyvumas yra suderinamas su ligos eiga ir jų vartojamais vaistais. Ar yra ligų, kuriomis sergant fizinė veikla turi būti ribojama? Kaip sportas gali padėti išvengti kardiovaskulinių ligų ir pagerinti savijautą sergant kitomis ligomis? Į šiuos ir kitus aktualius klausimus atsako Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis.
Judėjimo nauda – kiekviename žingsnyje
Profesorius P. Šerpytis pasakoja, kad judėjimas ne tik gali išgelbėti nuo daugelio ligų, bet ir padėti kovoti su esamais negalavimais.
„Nėra nė vienos ligos, kuria sergant fizinis aktyvumas galėtų būti žalingas žmogaus sveikatai. Priešingai – judėjimas yra gyvenimo esmė, jis padeda kovoti su visomis ligomis ir jų išvengti. Remiantis Europos kardiologų draugijos 2020 m. pateiktomis gairėmis, kurios paruoštos vadovaujantis mokslinių tyrimų įrodymais bei specialistų susitarimu ir yra skirtos fiziniam aktyvumui, judėti rekomenduojama sergant bet kokiomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Priklausomai nuo negalavimų, gali skirtis rekomenduojamos fizinės veiklos rūšis ir krūvis“, – teigia prof. P. Šerpytis.
Anot jo, fizinė veikla kelia teigiamas emocijas, stiprina imuninę sistemą, mažina stresą, arterinį kraujo spaudimą ir riziką susirgti širdies ir kraujagyslių bei vėžinėmis ligomis.
„Reguliarus fizinis aktyvumas gerina kaulų ir raumenų pajėgumą, lankstumą, užkerta kelią cukriniam diabetui atsirasti, didina gerojo cholesterolio kiekį ir neleidžia priaugti svorio, nes padeda reguliuoti kūno masės indeksą. Fizinis aktyvumas reabilitacijos programose, skiriamas po kardiovaskulinių įvykių, mažina pakartotinių įvykių atsiradimo riziką. Be to, fizinė veikla padeda kovoti ir su depresijos simptomais – tai ypač aktualu infarktu persirgusiems žmonėms, nes net 20 proc. jų jaučia suprastėjusią psichikos sveikatos būklę. Judėti ypač svarbu ir vyresniems žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis – reguliari fizinė veikla sumažina demencijos atsiradimo ir negalios riziką, pagerina bendrą žmonių gyvenimo kokybę“, – apie fizinio aktyvumo naudas kalba prof. P. Šerpytis.
Profesorius pabrėžia, kad ypač svarbu skatinti fizinį aktyvumą mokyklose, nes įrodyta, jog sportas vaikystėje ir paauglystėje lemia geresnę suaugusio žmogaus sveikatą ir padeda išvengti ankstyvų kardiovaskulinių ligų.
Prieš pradedant būtina pasikonsultuoti su specialistu
Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus, sveikiems žmonėms užsiimti fizine veikla rekomenduojama bent 150 minučių per savaitę, o fizinis aktyvumas laikomas vidutiniu, kai per savaitę sudeginama iki 2 000 kilokalorijų. Tačiau turintiems sveikatos sutrikimų būtina pasitarti su specialistu prieš pradedant aktyviau sportuoti.
„Jeigu žmogus nori pradėti sportuoti, tačiau jo kraujagyslės yra susiaurėjusios ar jis serga išemine širdies liga, pirmiausia reikia pagydyti šiuos negalavimus, pakoreguoti spaudimą ir tik tada imtis sporto. Intensyvi fizinė veikla šiuo atveju netinka, pakaks ir 75 min. per savaitę. Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis netinka intensyvus sportas, toks kaip krepšinis, futbolas, jėgos treniruotės ir sunkumų kilnojimas, nebent pacientas visiškai išgydytas, nebejaučia jokių su liga susijusių simptomų. Tačiau vidutinio intensyvumo sportas, kaip plaukimas, ėjimas, važiavimas dviračiu, o vyresniems – golfas, puikiai tinka. Net ir esant širdies nepakankamumui galima daryti specialius fizinius pratimus. Fizinis aktyvumas padeda pagerinti visų širdies ligų atsaką į simpatinės nervų sistemos, atsakingos už organizmo apsaugą streso metu, stimuliaciją – sportas veikia kaip vaistas“, – judėjimo galią pabrėžia prof. P. Šerpytis.
Tiek sportuojant, tiek esant ramybės būsenai profesorius pataria naudoti išmaniuosius laikrodžius – jie parodys, ar širdies ritmas nėra sutrikęs. „Jeigu jūsų širdies ritmas esant ramybės būsenai yra daugiau nei 90 kartų per minutę – kažkas negerai. Jeigu žmogus gerai pailsėjęs, jo širdies ritmas turėtų būti iki 90 kartų per minutę, o sportuojant jis būna dažnesnis nei 100-as kartų per minutę. Sportuojant pulsas gali būti apskaičiuojamas pagal formulę: 220 minus amžius (metais) vyrams, 200 minus amžius (metais) moterims. Tai yra maksimalus pulsas pagal amžių, bet nereikėtų siekti maksimalaus pulso fizinio krūvio metu. Pulsą fizinio krūvio metu reikia palaikyti ne didesnį nei 50–80 proc. maksimalaus pulso dydžio, priklausomai nuo mūsų sveikatos būklės ir ligų. Norintiems sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką arba pagerinti savijautą jomis sergant fizinis aktyvumas turi būti reguliarus ir trukti ne trumpiau nei 30 minučių per dieną“, – pasakoja prof. P. Šerpytis.
Geresnė savijauta sportuojant – ne priežastis nutraukti medikamentų vartojimą
Profesorius atkreipia širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių dėmesį ir ragina nenutraukti vaistų vartojimo, net jeigu sportuodami jie jaučiasi geriau.
„Noriu priminti visiems, kad vaistų vartojimo nutraukti negalima. Jeigu norima tai daryti, būtina konsultuotis su gydytoju ir atrasti tinkamą sprendimą. Jeigu žmogui yra aukštas cholesterolis ir vartoja jį mažinančius vaistus – statinus, šie netrukdo fizinei veiklai, nes turi atskiras funkcijas. Tačiau sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis dažnai vartoja kraują skystinančius preparatus, todėl suintensyvėjus fizinei veiklai ant kūno gali atsirasti mėlynių. Reikėtų vengti kontaktinio sporto, ir sporto, kuris yra susijęs su kritimais. Jei kyla klausimų – būtina pasikonsultuoti su gydytoju“, – pasakoja prof. P. Šerpytis.
Profesorius įsitikinęs – pradėti sportuoti niekada nėra per vėlu. „Tačiau prieš tai reikia atsižvelgti į savo organizmo silpnąsias vietas ir viską daryti sąmoningai. Jeigu nejudame, izoliuojame save nuo pasaulio. Pandemija daugelį žmonių paskatino mažiau judėti, kai kurie tuo laikotarpiu įgijo ir žalingų įpročių, tačiau judėti būtina visiems“, – tikina prof. P. Šerpytis.
