Vėmimas – nevalingas, refleksiškas veiksmas, kurio metu skrandžio turinys pašalinamas pro burną arba nosį. Tai sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja pilvo preso, skrandžio, stemplės raumenys, ryklė ir liežuvis. Už jį atsakingas centras yra pailgosiose smegenyse.

Tam tikromis sąlygomis vėmimo centre kyla impulsas – elektrinis signalas, kuris nueina iki stemplės, skrandžio, raumenų. Vemiant skrandžio sienelės ir apatinis stemplės sfinkteris (žiedinis raumuo, saugantis, kad maistas iš skrandžio nepatektų atgal į stemplę) atsipalaiduoja. Dėl diafragmos ir pilvo raumenų susitraukimo padidėja spaudimas, ir skrandžio turinys staigiai pašalinamas pro burną ir nosį. Tuo metu antgerklis ir liežuvio šaknis uždengia kvėpavimo takus, kad žmogus neuždustų.

Paprastai vėmimą lydi pykinimas, refleksiniai rijimo judesiai, padidėjęs seilėtekis, ašarojimas, drebulys, šąlančios rankos ir kojos, prakaitavimas, jausmas, kad oda bėgioja daugybė mažų skruzdėliukų.

Vėmimo priežastys

Vėmimas gali atsirasti dėl smegenų veiklos sutrikimo, pavyzdžiui: dėl patirtos galvos smegenų traumos, auglio, medžiagų apykaitos sutrikimo smegenyse ir panašiai. Deja, tokiu atveju išsivėmus netampa lengviau. Toks vėmimas gali pasireikšti esant labai aukštai temperatūrai (ypač sergant vaikams), dėl intoksikacijos ar emocinio streso. Vėmimo centras sudirginamas arba mechaniniu, arba cheminiu būdu.

Kartais vemiama ištikus kosulio priepuoliui, žagsuliui ir pan. Šių refleksų centrai yra labai arti vienas kito, tad būna, jog labai stiprus dirginimas paveikia ir šalimais esančius, todėl tai gali sukelti vėmimo refleksą.

Jeigu vemiama dėl skrandžio veiklos sutrikimų, žmogus bent laikinai jaučia palengvėjimą: jį ne taip pykina, mažiau kankina pilvo skausmai. Vėmimas paprastai kyla apsinuodijus, sergant įvairiomis virškinamojo trakto ligomis (pavyzdžiui, gastritu, opomis, pankreatitu, cholecistitu ir t. t.).


Kuo tai pavojinga?

Vėmimas – tai apsauginė organizmo reakcija, padedanti pašalinti nuodingas medžiagas. Jeigu suvalgote nekokybiško maisto, į kraują patekę toksinai dirgina galvos smegenų chemoreceptorių zoną – iš šio į vėmimo centrą siunčiamas pavojaus signalas, ir skrandis atsikrato žalingo turinio. Be to, vėmimas kartais gali būti vertinamas kaip įvairių sudėtingų būklių (pavyzdžiui, smegenų sukrėtimo) indikatorius.

Dėl nuolatinio vėmimo netenkama labai daug skysčių, sutrinka organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Ypač tai greitai pajunta vaikai. Sergant skrandžio venų varikoze, nuolatinis vėmimas gali sukelti stemplės kraujavimą. Jeigu kaskart vemiama po valgio, organizmas ima badauti ir žmogus labai greitai išsenka.

Kuomet vemia nesąmoningas asmuo (pavyzdžiui, smarkiai apgirtęs), kyla asfikcijos pavojus: nelaimėlis gali užspringti ir uždusti. Kraujavimo iš virškinamojo trakto požymis – vėmimas krauju arba kavos tirščių spalvos vėmalais. Tokiu atveju yra būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Ką daryti?

Jeigu vemiama be aiškios priežasties, būklė negerėja ir eina tik prastyn, kvieskite greitąją. Šis negalavimas gali pasireikšti susitrenkus galvą, esant labai dideliam arba per mažam arteriniam kraujospūdžiui – kas žino, dėl kokių priežasčių žmogui pasidarė blogai. Laiku atvykę medikai gali net išgelbėti gyvybę.

Ypač reikėtų sunerimti, jeigu vemia maži vaikai (kartais šį simptomą lydi dar ir viduriavimas) – jų organizmas labai greitai netenka skysčių, tad į gydytojus reikia kreiptis nedelsiant.

Jeigu apsinuodijote nekokybišku maistu, iki gydytojo atvykimo galima išgerti aktyvuotos anglies ar miltelių „Smecta“. Dažnai ir po nedaug gerkite šiltų ir truputį parūgštintų skysčių, vaikams duokite po šaukštelį kas 5 minutes.