Iš pirmų lūpų: kaip atrodo vandens slidinėjimo čempiono dienotvarkė?

Pirmąjį Lietuvos istorijoje medalį pasaulio vandens slidinėjimo čempionate Floridoje pelniusio Ričardo Lažinsko sėkmės paslaptis paprasta – geras miegas, taisyklinga mityba ir nuolatinės treniruotės. Pasak R. Lažinsko, pasirengti varžyboms reikia ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Štai kodėl geriausia pradėti sportuoti nuo pat mažens.

Čempionato finale 3-ią vietą šuolių nuo tramplyno rungtyje R. Lažinskas iškovojo nušokęs 61,1 m ir pasiekęs naująjį Lietuvos rekordą. Pajėgiausias ir daugkartinis mūsų šalies vandens slidinėjimo čempionas pasakojo, kad pirmąkart ant vandens slidžių atsistojo būdamas 6-erių.

„Iš pradžių bijojau vandens, nerimą kėlė nemokėjimas plaukti, todėl rimčiau treniruotis, sportuoti pradėjau nuo 8 m. Tai, manau, geriausias amžius pradėti – esant jaunam, įveikti vandens baimę yra kur kas lengviau“, – sakė R. Lažinskas.
 
Vandens slidinėjimas susideda iš trijų rungčių: figūrinio slidinėjimo (angl. tricks), slalomo ir šuolių nuo tramplyno. Pasak sportininko, 6-7 m. vaikai ima mokytis figūrinio slidinėjimo su trumpomis, ovalios formos slidėmis: daro šuoliukus, įvairius pasisukimus. Nuo 8 m. mokomasi antrosios rungties – slalomo: čiuožimo su viena slide, viražų atlikimo. Trečioji rungtis – pati ekstremaliausia. Tai – šuoliai nuo tramplyno, susiję su dideliu greičiu, kurį išvysto vandens slidininkas. Atsispyrus nuo vandenyje plūduriuojančio tramplino galima nuskrieti išties toli. Vandens slidinėjimas – visą kūną lavinantis sportas, kuomet dirba visos raumenų grupės: rankos, kojos, pilvo presas, nugara.


„Galima sakyti, kad vandens slidininkai – gražiai sudėti žmonės, – šypsodamasis teigė R. Lažinskas. – Ši sporto šaka – dinaminė, susijusi su dideliu greičiu, todėl reikalingas kūno raumenų vikrumas, jėga, greitas mąstymas, reakcija, koordinacija – būtent tai vystoma treniruojantis. Psichologija – taip pat reikšmingas veiksnys, nes ne kiekvienas sportininkas geba susikaupti varžybose taip pat gerai, kaip treniruodamasis vienas – tam irgi reikia specialaus pasiruošimo.“

Raumenys turi gauti pakankamai maisto medžiagų, todėl mitybai vandens slidinėjimo sporte reikia skirti labai daug dėmesio. Kas rytą būtina gerti skysčių, kad sumažėtų apkrova širdžiai. Užkąsti būtina atsikėlus net ir labai anksti – puikiai tinka grūdų košės ar bananas – tuomet raumenys gauna energijos. Ryte derėtų vartoti daugiau riebalų ir angliavandenių, per pietus – vėlgi riebalus ir angliavandenius. Vakarui patartina rinktis baltyminį maistą (varškę, tuną), kuris yra lengvesnis, bet virškinamas pakankamai ilgai. Svarbu nepamiršti vitaminų – daržovių, vaisių, kurie yra greitai įsisavinami angliavandeniai.

„Neretai užkandžiauju riešutais, kurie yra gerųjų riebalų ir baltymų šaltinis: jie neapsunkina ir pakanka nedidelio kiekio. Džiovinti vaisiai – taip pat greitai įsisavinami, energijos suteikiantys angliavandeniai, todėl mėgstu „1 go“ mišinius, kuriuos vartoti per pertraukas tarp treniruočių – idealu. Vandens slidinėjime labai svarbi jėga ir raumenų greitis: raumenys yra pakankamai sausi, bet stiprūs, gebantys greitai įsijungti. Raumenų masė nėra didelė. Būtent dėl to daugumoje fizinių sporto šakų nuolat maitinti raumenis yra pagrindinis uždavinys“, – dėmesį atkreipė R. Lažinskas.

Sportininkas neabejoja, kad privalu save mylėti ir nepamiršti savimi pasirūpinti pačiam.

„Sportuojančiam asmeniui nėra gerai badauti – badavimas yra raumenų alinimas, o sportas susijęs su tinkama, savalaike, gerai subalansuota mityba. Geras miegas, taisyklinga mityba ir treniruotės – gerų pasiekimų garantas“, – įsitikinęs čempionas.

» Rašyti komentarą