Bulvės
 
Jos į juodąjį sąrašą pakliuvo dėl krakmolo gausos, nes pastarasis taip pat tirština gleives, taigi trukdo gydyti slogą ir kosulį.
 
Tai, beje, visų krakmolingų produktų bei patiekalų „nuodėmė“, įskaitant ir kisielius.
 
Ką gi valgyti?
 
O gal nevalgyti išvis? Kai sergate, vertėtų pagalvoti ir apie tokį variantą, tikina specialistai. Jeigu organizmas sako jums, jog nieko nenori, kad mieliau tiesiog pagulėtų, paklausykite jo. Vienintelis reikalavimas būtų kuo dažniau jį girdyti: paprastu ir šarminiu mineraliniu vandeniu, žolelių arbatomis (taip pat ir su imbieru). Tiks ir kompotai bei morsai, nors juos geriau virti patiems. Labai sveikos šviežios namie spaustos morkų sultys, mat jose esantis vitaminas A padeda formuotis antikūnams. Tačiau pats naudingiausias patiekalas sergantiesiems peršalimo ligomis – paprastas vištienos sultinys su daržovėmis (apie jį dar užsiminsime). Amerikiečiai mokslininkai atrado jame ypatingą medžiagą, vadinamą karnozinu, išsiskiriančia galingu poveikiu imunitetui. O kituose produktuose karnozino nėra.
 
Be to, kad karštas viralas gerina gleivių judėjimą kvėpavimo takais ir palengvina peršalimo bei gripo simptomus, vištienos sultinys stiprina kvėpavimo takų apsauginius mechanizmus. Tai reiškia, kad sriuba ne tik palengvina simptomus, bet ir slopina slogą, kosulį, gerklės skausmą. Jei sultinyje dar plaukioja svogūnų, morkų ir paprikų gabalėliai, visos daržovėse esančios naudingosios medžiagos patenka į skystį. Pavyzdžiui, organiniai sulfidai (medžiagos, kurių esama česnakuose bei svogūnuose) – jie stimuliuoja imuninių ląstelių susidarymą. Taip pat vitaminas C (iš paprikų), veikiantis neutrofilų ir interferono lygį organizme. Vitaminas A ir karotinoidai (iš morkų), skatinantys antikūnų gamybą. Galiausiai, vištienos sultinyje esantys riebalai pagerina vitaminų D, A, K ir E pasisavinimą.