Parduotuvėse galima rasti pačių įvairiausių džiovintų vaisių. Ar jie naudingesni už šviežius? Kokiomis savybėmis jie pasižymi ir ką reikėtų apie juos žinoti?
Džiovintų vaisių nauda
Džiovinti vaisiai turi daug skaidulų, vitaminų ir natūralaus cukraus. Jie ypač naudingi dėl sudėtyje esančios ląstelienos, kuri pagerina virškinimą. Įdomu tai, kad, vaisiams džiūstant, išgaruoja vanduo, todėl juose atsiranda santykinai daugiau naudingųjų maistinių medžiagų.
Abrikosai. Iš visų džiovintų vaisių būtent džiovinti abrikosai turi daugiausia kalio, fosforo ir geležies, todėl jie juos valgant pagerėja medžiagų apykaita, širdies, raumenų darbas, sumažės fizinė ir emocinė įtampa. Fosforas labai svarbus kaulams. Jei norite būti darbingi ir jaustis žvaliai, kasdien suvalgykite po kelis džiovintus abrikosus. Šie vaisiai ypač naudingi sergantiesiems mažakraujyste.
Razinos. Tai – džiovintos vynuogės. Jose gausu kalio, magnio, natrio, vitaminų, todėl jos stiprina širdį, nervų sistemą. Maistinės skaidulos gerina virškinimą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, todėl tinka vartoti aterosklerozės bei kitų ligų profilaktikai. Beje, maistinės skaidulos taip pat mažina susirgimo vėžiu tikimybę.
Razinas rekomenduojama valgyti ir sergant peršalimo ligomis, sloga, kosuliu.
Papajos. Ypatingos tuo, kad jose yra visų vandenyje tirpių vitaminų ir mineralinių medžiagų – K, Mg, Ca, Zn, Fe ir kt.
Ananasai. Puikiai padeda suvirškinti maisto produktus, todėl po sočių pusryčių, pietų ar vakarienės verta išgerti ananasų sulčių arba suvalgyti riekelę šviežio vaisiaus. Tai padės išvengti nemalonaus sunkumo jausmo skrandyje ir greičiau pasisavinti daug baltymų turintį patiekalą.
Džiovintos vyšnios. Geras geležies šaltinis. Šios uogos reguliuoja kraujo krešėjimą, tinka infarktų ir insultų profilaktikai.
Slyvos. Džiovintos slyvos ne tik gerina virškinimą, skatina žarnyno peristaltiką, bet ir dėl jose esančių vitaminų (ypač – A, C) bet taip pat gerina regėjimą, didina organizmo atsparumą peršalimo ligoms. Džiovintų slyvų sudėtyje nemažai ir mineralinių medžiagų, naudingų nervų sistemai ir raumenims, taip pat – vandens apykaitai organizme. Pastebėta, kad žmonės, kurie valgo džiovintų slyvų, jaučiasi stipresni, darbingesni, mažiau pavargsta. Tai lemia slyvose esanti geležis. Dėl visų minėtų savybių džiovintų slyvų ypač reikėtų valgyti šaltuoju metų laikotarpiu.
Džiovinti obuoliai. Jie pasižymi tuo, kad juose yra nemažas kiekis vitamino C – santykinai daugiau nei žaliuose (nes vanduo išgaruoja). Todėl, valgydami džiovintus obuolius, stiprinsime dantenas, dantis, kaulus, kraujagysles, imuninę sistemą, taip pat gerės ir geležies absorbcija. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad džiovintų obuolių energinė vertė yra didesnė nei žaliųjų obuolių, todėl jų vartoti reikėtų saikingai.
Datulės. Tai – kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies šaltinis. Todėl valgant datules gerėja raumenų, širdies veikla, sveikai vystosi dantys. Magnis mažina streso žalingą poveikį. Įdomu tai, kad datulėse yra medžiagų, chemine sudėtimi artimų aspirinui. Datulėse gausu ir eterinių aliejų.
Ką reikia žinoti perkant džiovintus vaisius
- Skonis ir kvapas turi būti būdingi tos rūšies vaisiui, be pašalinio skonio ir kvapo. Galimas lengvas sieros dioksido kvapas.
- Spalva turi būti vienoda, būdinga tai rūšiai.
- Džiovinti vaisiai turi būti elastingi, žievelės nesugadintos, spaudžiant turėtų nesulipti.
- Džiovintuose vaisiuose neturi būti akivaizdžiai matomų žemės ūkio kenkėjų, erkių ar kitų parazitų.
- Vaisiai neturi būti pažeisti bakterijų, grybelių, pelėsinių grybų sukeltų ligų.
- Pirkdami džiovintų vaisių vaikui, įsitikinkite, ar jis nebus alergiškas.
- Prieš vartojant džiovintus vaisius rekomenduojama nuplauti tekančiu vandeniu.
Kontraindikacijos
Nerekomenduojama vartoti džiovintų vaisių sergant kepenų ligomis, jei yra rimtų virškinamosios sistemos ar inkstų funkcijos sutrikimų.
Džiovintų vaisių saikingai turėtų vartoti vyresniojo amžiaus žmonės, nes fosforo perteklius maiste gali slopinti aktyvaus vitamino D susidarymą ir sutrikdyti kalcio balansą organizme. Tai padidina osteoporozės riziką.
