Pieno produktų nauda niekas nebeabejoja. Ir vis dėlto: ar viską apie jį žinome?

Pieno sudėtis

Pieną sudaro 3,3 % baltymų, 4,7 % angliavandenių, 3,8 % riebalų, 13 % mineralinių druskų, vitaminų, sausos medžiagos. Šiame produkte yra apie 250 cheminių komponentų, įskaitant ir 140 įvairių riebalų rūgščių.

Pieno cukrus (laktozė) – tai vienintelis natūralus angliavandenis, sudarytas iš gliukozės ir galaktozės, įeinantis į fermentų, dalyvaujančių riebalų, baltymų, vitaminų sintezėje, sudėtį. Žmogaus organizme dalyvauja ląstelių apykaitos procesuose, veikia širdį, kepenis, inkstus, galvos smegenis ir nervų sistemą.

Piene yra apie 80 mineralinių elementų, būtinų normaliam augimui ir organizmo vystymuisi (pavyzdžiui, kalis, natris, kalcis, fosforas, siera, geležis, varis, kobaltas, chromas, cinkas, magnis, litis, fluoras, sidabras ir kt.).

Pieno sudėtyje yra riebaluose tirpių vitaminų A, D, E, K, vandenyje tirpių vitaminų C, PP, B1, B2, B3, B12, H ir kitų, taip pat fermentų, hormonų.

Žmogaus organizmas suvirškina 95 – 98 % pieno.

Kasdien suvartojant po litrą pieno gaunama reikalinga dienos riebalų, kalcio, fosforo ir riboflavino norma, 50 % reikiamų baltymų, 33 % vitamino A, askorbo rūgšties ir tiamino, 25 % energijos, ir (išskyrus geležį, varį, manganą ir magnį) visiškai patenkina visų mineralinių medžiagų poreikį.

Vieni mano, kad visos šios vertingos medžiagos yra kenksmingos žmogaus sveikatai, kiti su tuo kategoriškai nesutinka ir tikina priešingai. Kas gi teisus: mokslininkai-teoretikai ar vis dėlto ne vieną tūkstantį metų skaičiuojanti žmonijos patirtis? Štai kaip į dažniausius klausimus atsako gastroenterologai.

Ar tiesa, kad pienas gali sukelti alergiją?

Iš tiesų, nenugriebtas pienas gali sukelti alerginę reakciją. Jos apraiškos būna įvairios: nuo dilgėlinės iki pykinimo, rėmens ir vėmimo. Dėl to, kad mažyliams gali išsivystyti alergija, gydytojai nerekomenduoja nėščiosioms gerti daug nenugriebto pieno. Rūgštaus pieno produktų vartojimo apribojimų nėra.

Manoma, kad dažniausiai alergiją provokuoja ant pieno susidariusi plutelė. Kartais žmogus gali be jokių problemų gerti pieną, tačiau nuo plutelės jam pasidaro blogai. Esmė ta, kad jos sudėtis šiek tiek skiriasi nuo gėrimo sudėties. Apdorojant pieną termiškai, keičiasi ir baltymų struktūra: jie labiau susispaudžia, yra blogiau įsisavinami ir tampa pavojingais tiems žmonėms, kurie yra linkę į alergines reakcijas.

Įveikti alergijos pienui praktiškai neįmanoma. Tiems, kas turi tokią problemą, teks visiems laikams atsisakyti šio produkto. Tačiau galima pasiguosti bent tuo, kad tikra alergija pienui – ne toks jau dažnas reiškinys.

Na, o jei kalbėtume apie problemas, kylančias dėl to, kad žmogus negali įsisavinti pieno cukraus (laktozės) – su tuo galima susigyventi. Fermentų, būtinų jo virškinimui, trūkumas kartais nebūna įgimtas. Jis gali atsirasti, pavyzdžiui, sergant virškinamojo trakto ligomis. Kartais ilgesniam laikui atsisakius pieno ši problema išnyksta savaime.

Tokiais atvejais prie pieno reikia pratintis po truputį: įsipilkite jo šiek tiek į kavą, arbatą, kakavą, košes, varškę ir omletą. Dar paprastesnis būdas – pakeiskite pieną naudingais sveikatai rūgštaus pieno produktais (kefyru, jogurtu, rūgpieniu).

Ar ožkų pienas sveikesnis už karvių?


Ožkų pienas turi savų privalumų ir trūkumų. Jis skiriasi nuo karvių pieno baltymų ir riebalų sudėtimi. Riebalai iš ožkų pieno įsisavinami kiek lengviau. Kadangi baltymų struktūra yra kitokia, rečiau pasireiškia alerginės reakcijos.

Ožkų pienas turi daugiau kalcio, tačiau geležies ir folio rūgšties jame yra labai nedaug, todėl per daug šiuo produktu besižavintiems žmonėms ilgainiui gali išsivystyti anemija (ypač jeigu kalbame apie mažus vaikus, kuriems tėveliai, pasiklausę aplinkinių nuomonės, karvių pieną pakeičia ožkų). Be to, reikia atminti, kad ožkos yra imlios ligai, vadinamai brucelioze, tad pieno virinimas yra privalomas.

Ar pieną galima gerti suaugusiesiems?

Nemaža dalis užsienio specialistų bando įrodyti, kad žmogus, kaip ir visi kiti žinduoliai, pieno turėtų gauti tik vaikystėje, tačiau jis netgi suaugęs vartoja jį ir toliau (tai tarytum kažkokia evoliucijos klaida).

Nustatyta, kad dauguma suaugusių Azijos, Afrikos, Pietų Europos ir Lotynų Amerikos gyventojų iš tiesų sunkiai virškina šį gėrimą. Jie blogai įsisavina laktozę – pieno cukrų, o tos medžiagos, kurių organizmas nesuvirškino, tampa virškinimo trakto sutrikimų, pilvo pūtimo ir viduriavimo priežastimi. Be to, gebėjimas įsisavinti pieną prarandamas po truputį, bėgant metams.

Tačiau daugumai Šiaurės Europos ir Rusijos gyventojų tokių problemų nekyla – jie pieno cukrų visiškai suvirškina tiek vaikystėje, tiek garbiame amžiuje. Šią ypatybę nulemia genetika. Būtent dėl to pienas šiuose kraštuose yra toks populiarus.

Kaip rodo neseni tyrimai, paauglėms reikėtų teikti pirmenybę pieno produktams, o ne kolai ir kitiems gaiviesiems gėrimams, antraip vėliau jos neišvengs osteoporozės ir padidėjusio kaulų trapumo. Esmė ta, kad būtent paauglystėje kauluose kaupiamos kalcio atsargos.

Kas geriau: „parduotuvinis“ ar natūralus pienas?

Naminis pienas gali būti labai pavojingas sveikatai. Kodėl? Visų pirma – dėl nesterilių jo laikymo sąlygų. Bakterijos tokiais atvejais jaučiasi kuo puikiausiai ir pradeda labai greitai daugintis. Jeigu nenorite tapti žarnyno infekcijos auka, pieną virinti privaloma, tačiau yra vienas didelis trūkumas – dėl to žūsta nemaža dalis naudingųjų medžiagų.

Pasterizuotas ir sterilizuotas pienas iš tiesų turi mažiau vitaminų, tačiau jame vis tiek lieka daug baltymų, kalcio ir kitų mikroelementų. Šiandien populiariausias pieno apdirbimo būdas – kai pienas per dvi sekundes įkaitinamas iki 135 laipsnių ir iš karto atšaldomas. Specialistai yra įsitikinę, kad tai pats geriausias pieno apdorojimo metodas, leidžiantis išsaugoti didžiąją dalį jo naudingųjų medžiagų.

Pieno vartojimo taisyklės

Teisingiau būtų sakyti, kad pienas yra ne gėrimas, o vis dėlto maistas. Nėra teisinga manyti, kad jo paskirtis – tik numalšinti mūsų troškulį.

Patartina po valgio jo negerti dėl vienos paprastos priežasties: jis mažina skrandžio rūgščių poveikį maistui, tad virškinimas tampa sunkesnis. Kad pieną virškinti būtų lengviau, daug geriau jį gerti tuščiu skrandžiu, nedideliais gurkšneliais, ilgiau palaikant burnoje, kad organizmas geriau įsisavintų visas jo naudingąsias savybes. Jeigu jį prarysite vienu mauku, ir dar iš karto didelį kiekį, greičiausiai geruoju tai nesibaigs – jis gali sukristi į sunkiai virškinamus dribsnius. Jeigu išgeriate stiklinę pieno, geriau valandai ar pusantros susilaikyti nuo maisto. Nerekomenduojama vartoti labai šalto pieno, nes žema temperatūra apsunkina virškinimo procesus.

Pienas gerai dera su saldžiais vaisiais, uogomis, riešutais. Virškinamajam traktui labai naudingi pudingai, vaisiai ir uogos su plakta grietinėle, tačiau mėgautis jais reikia ne po sočių pietų, o pertraukų tarp valgymų metu, valgyti kaip užkandį. Pieną dietologai pataria vartoti kartu su įvairiomis kruopomis ir virtomis bulvėmis.

Nepatartina pieno derinti su šviežiomis daržovėmis, agurkais, dešromis, sūdyta arba rūkyta žuvimi. Kaip tikina dietologai, užsigerti juo saldžias bandeles yra taip pat kenksminga, nes žarnyne prasideda rūgimo procesas, žmogui ima pūsti ir skaudėti pilvą. Be to, toks derinukas yra gana kaloringas.

Pieniški ir grietinėlės padažai prie mėsos ir žuvies, žinoma, yra labai skanu, tačiau patiekalas tampa labai sotus ir kaloringas, o tai gali pakenkti figūrai. Yra ir kita priežastis, kodėl mėsos patiekalų nereikėtų užsigerti pienu – kalcis, esantis nenugriebtame piene, kliudo įsisavinti geležį iš mėsos. Tai ypač aktualu į anemiją linkusioms moterims.

Gerti pieną ar vis dėlto jo atsisakyti – kiekvienas turi teisę nuspręsti pats. Visų pirma, žinoma, reikėtų įsiklausyti į savo organizmą – kas jau kas, o jis tikrai jūsų neapgaus. Atrodytų, kam iš viso reikalingi tie ginčai ir nesutarimai? Pienas – vienas iš pagrindinių mitybos produktų, turi didelę socialinę reikšmę, naudojamas jau nuo neatmenamų laikų. Visi taškai ant „i“ seniai sudėti. Dar senovės graikų filosofai vadindavo pieną baltu krauju, gyvybės sultimis. Tikriausiai neperlenksime lazdos pasakę, kad tai – pats seniausias maistas. Ne tik maistingas, naudingas ir suvirškinamas, bet taip pat ir labai skanus. Mėgaukitės juo į sveikatą!