Radau Jūsų skiltį www.sveikata.lt. Nutariau parašyti. Turiu galimybę darbe pabendrauti su psichiatrais (dirbu specifinėje med. įstaigoje), tačiau kažkaip nesinori darbe. Aš pati manau, kad turiu problemą, labai noriu jos atsikratyti, nes jaučiu, kad jau imu pati savęs nekęsti ir nebesusitarti su savimi. Ir visaip stengiuosi "dirbti su savimi" - veju mintis šalin, pati sau mintyse kartoju "baik", "nesąmonė" ir t.t. Bet viskas grįžta ir kaip užburtas ratas.
Turiu pastovų nerimą, dėl visko. Į viską reaguoju per stipriai padidintą stiklą. Dėl kiekvienos smulkmenos greit susinervinu. Didžiausias nerimas ligos. Regis sergu visomis. Nenoriu žiūrėti sveikatos laidų, bet vis tiek jas žiūriu. Išgirdus, kad kažkur kažkas susirgo (iš artimesnės aplinkos) tarkime vėžiu, man tuoj pat tinka visi simptomai. Lakstau pas gydytojus tikrai per dažnai. Turiu keletą dalykų, kuriuos nuolat stebiu (skydliaukės mazginė striuma, tulžies pūslės polipai, mastopatija). Kasmet darausi tyrimus. Viskas kaip ir gerai. Bet begalė kitų dalykų. Ten skauda, kitur skauda. Ir prasideda stresas. Ėda mintis, kad tai kažkas rimto, nepagydomo ir t.t. Jau sarmata kreiptis pas šeimos gydytoją dėl vienokio ar kitokio skundo. Kiekvienas apgamėlis ar spuogelis kelia nerimą. namų augintiniui ištraukiau erkę ir savaitę laiko neradau ramybės - ar užkrėsta, o jei susirgs, o jei numirs... Viską suvokiu, suprantu, kad tai tikrai liguista, tačiau nežinau kaip sau padėti. Gal man jau reikalinga rimta psichoterapija ar medikamentinis gydymas? Pati sau jau atrodau kvailai ir kaip minėjau - pati sus savimi nebesusikalbu. Man turbūt jau diagnozė :) Juokas, aišku, pro ašaras.
Sveiki,
Kaip supratau iš Jūsų laiško, imate nerimauti dėl savo nerimo, suprantate, kad į kasdienio gyvenimo situacijas reaguojate perdėtai, minite netgi neapykantą sau. Nuolat patiriate stresą, išgyvenate gėdą kreiptis į šeimos gydytojus, nes Jūsų nuomone tai darote per dažnai.
Kai sakote, kad kažką darote perdėtai, liguistai, tai su kuo lyginatės? Nemanau, kad kasmet darytis sveikatos tyrimus yra liguista, o štai jeigu tą darytumėte kasdien, be jokio rimtesnio pagrindo (ar kas savaitę) jau galima būtų laikyti beprasidedančio sutrikimo požymiu.
Kita vertus, rašote į šią skiltį taip pat ne be reikalo. Jaučiate, jog toks nerimas dėl savo sveikatos ima Jums trukdyti. Akivaizdu, jog labai daug dėmesio skiriate įvairiems kūno pojūčiams „Ten skauda, kitur skauda“, stebite skydliaukę. Kadangi kasdien stebite, daugiau ir pastebite, pajuntate net menkiausią pojūtį (skausmelį). Negana to tokius savo pojūčius imate interpretuoti kaip kokios nors rimtos ligos simptomus, tuomet kyla nerimas (arba nuolat jaučiate įtampą). Nerimas, o juo labiau stresas visuomet yra lydimas fiziologinių pojūčių, o nuolat patiriant stresą ar nerimą išties galite pradėti sirgti. Juk esate girdėjusi posakį, kad „visos ligos nuo nervų“, suprask, nuo nervinimosi, nerimo, patiriamos įtampos. Mintis tikrai ne iš piršto laužta.
Kai žmogus nebežino kaip sau padėti (kaip rašote Jūs), būtent tuomet reikalinga psichologo ar psichoterapeuto pagalba. Psichologas konsultuoja ir sveikus žmones, kuriems kyla rūpesčių ir jie atvyksta išmokti kaip su tais rūpesčiais tvarkytis. Kuo anksčiau žmogus kreipiasi pagalbos, tuo lengviau jam padėti. Kad kreiptis į psichologą visai nebūtina įtarti sau kokios nors diagnozės. Medikamentinio gydymo Jūsų atveju rinktis tikrai neskubėčiau, o štai su psichologu ar psichoterapeutu pasikalbėkite, juk pas šeimos gydytoją jau buvote ne kartą. Suprantu, kad nedrąsu kalbėti su kolegomis darbe. Kita vertus, už Jūsų klausimo „Gal man jau reikalinga rimta psichoterapija ar medikamentinis gydymas?“ tarsi slypi ne tik nerimas, bet ir tam tikra gėda kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Tarsi „rimtos“ terapijos (o ar būna nerimtų?) reikalingumas būtų kokia nors katastrofa.
Jūsų atveju siūlau išmokti atsipalaidavimo, relaksacijos pratimų. Taip pat paskaitykite straipsnį apie stresą https://sveikata.tv3.lt/straipsinis/kas-vis-del-to-yra-tas-stresas-214 . Pasidomėkite būdais stresui įveikti. Nors stresas Jums ir yra antrinė problema, šioks toks supratimas gali praversti.
Daugiau psichologės atsakymų rasite: Psichologė Reda Rizgelytė-Viskontienė
Psichologės svetainė: Psichologiniskonsultavimas.lt
Turite klausimų? Reikia patarimų? Rašykite adresu: [email protected]