Laba diena. Man yra 17 metų, greitai bus 18. Taigi, mano problema yra mama... Gal ir kvailai skamba, bet kartais mane tai išmuša iš vėžiu.

Ji yra griežta, todėl su ja (gal) ir bijau kalbėtis. Kažkada bandžiau, bet pravirkau ir pasakiau ne tą, ką visą dieną norėjau pasakyti... Didžiausia problema ta, kad ji mane vis dar laiko maža mergaite, (beveik) niekur neleidžia eiti, turiu rengtis kaip jai patinka, o ne kaip man. Jei apsirengiu taip kaip man patinka, ji mane išvadina ,,šliundra" (nors apranga nėra atvira). Ji dažnai šaukia ant manęs bei svaidosi tokiais žodžiais, kurių neturėtų sakyti mama savo dukrai. Net bijau jai ką atsikirsti, nes žinau, kad ji gali pakelti ranką prieš mane. Nežinau ką daryti.  Ir dar, susiradau vaikiną, mes jau draugaujame apie du mėnesius, ir bijau jai tai pasakyti, nes žinau, kad ji pradės mane tikrinti ir pan. ar neleis su juo matytis...

Aš jaučiuosi kaip dešimtmetė. Nedaryk to, negalima to, man tai jau atsibodo. Ir beveik visada ji mane žemina, giria brolį kitiems koks jis yra, o apie mane kitiems tik sako, kad aš darau tik blogus dalykus.

Taigi, prašau patarimo, nes kitaip palūšiu.

Laba diena,

Supratau, jog jaučiatės pernelyg kontroliuojama, nesuprasta, nuvertinta savo mamos. Išgyvenate baimę, kad ji pakels ranką prieš Jus, kad neleis susitikinėti su vaikinu. Deja, kito žmogaus pakeisti, kai jis to nenori, mes negalime. Jums greit 18 metų, būsite jau pilnametė. Ar pagalvojote apie gyvenimą savarankiškai? Ruošiatės įgyti specialybę? Išvažiuosite iš namų ar toliau gyvensite su mama? Ką veikiate gyvenime? Kur norite eiti ir mama Jūsų neišleidžia? Juk sulaukusi 18, eiti galėsite visur, bet ar norėsite? Ar turėsite tokių galimybių? Būti suaugusia tai ne tik eiti kur panorėjus, rengtis kaip panorėjus, tai taip pat ir atsakomybės už save prisiėmimas. Tai ir finansinis savęs išlaikymas, pasirūpinimas savo saugumu, sveikata. Iš laiško neaišku, ką dėl to darote?

Svarbu atkreipti dėmesį, jog nepajėgiate mamai pasakyti to, ką ketinote, neišsakote kaip jaučiatės. Apsiverkiate, į šaukimą atsakote šaukimu. Jaučiatės įskaudinta mamos žodžių. Deja, negalime skaityti kitų žmonių minčių, todėl kodėl mama Jus taip kontroliuoja visiškai neaišku. Pvz., gal mama Jus tiesiog perdėtai saugo. Ar bandėte taikiai ir ramiai jos paklausti, kodėl ji su Jumis elgiasi kaip su dešimtmete? O gal galite pasikalbėti su broliu, kaip jaučiasi jis? Kaip situaciją mato jis, kiti artimi žmonės? Ką darote, kad mama suprastų, jog esate suaugus ir atsakinga, sugebanti prisiimti atsakomybę už save ir savo poelgius?

Tvirtybės Jums ieškant išeities ir tampant suaugusia bei atsakinga.
 

Daugiau psichologės atsakymų rasite: Psichologė Reda Rizgelytė-Viskontienė 
Psichologės svetainė: Psichologiniskonsultavimas.lt

Turite klausimų? Reikia patarimų? Rašykite adresu: [email protected]