Kalistadvd

 

Laba diena, Kalistadvd. Trumpai tariant, patarčiau tiek daug nebedirbti ir mažiau mokytis. „Išrašau“ Jums kasdienio poilsio. Tik šiuos vaistus tikriausiai žinojote ir pati, todėl vargu ar taip lengvai priimsite mano patarimą.  

 

Panašių nusiskundimų girdžiu tikrai dažnai. Paprastai žmonės tikisi kokio nors stebuklingo būdo, padedančio susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą bei prašo patarimo, kaip pailsėti nesumažinant darbų intensyvumo. O jei toks gyvenimo būdas trunka ilgą laiką, neretai poreikiai dar labiau išauga: jie  nori sužinoti, kaip atrasti jėgų naujiems profesiniams iššūkiams, nes anksčiau mėgtas darbas jau nebedomina. Įprastai patariu tą patį, ką patariau ir Jums – kasdien ilsėtis bei rasti širdžiai mielą veiklą, kuri būtų priešinga darbui (pvz., darbe sprendžiate problemas, tuomet namie megzkite). Dažniausiai po mano pasiūlymo sulaukiu kaltinimų, esą nieko nesuprantu. Frazes „Toks gyvenimas, darbai nelaukia“, „O kaip be karjeros, visi tiek dirba“ ir t.t. girdžiu nuolatos. Žmonės tikisi, kad egzistuoja stebuklingas būdas, padedantis greitai pailsėti ir atgauti jėgas. Žinoma, aš galėčiau pamokyti relaksacijos metodų, meditacijos, o gal net kokių egzotiškų pratimų. Visa tai gali gali būti veiksminga, jei dar nesate visiškai persidirbęs, tačiau tai nėra panacėja ir išsigelbėjimas nuo visų problemų. 

 

Galiu netgi aprašyti „perdegimo“ sindromą, kuris ištinka daugelį ilgai, intensyviai dirbusių žmonių. Paprastai tariant, „perdegęs“ žmogus darosi nelaimingas, nieko nebenori, jam sunku keltis rytais ir jis nuolatos jaučia, jog atliekant paprasčiausias darbines užduotis, tenka sutelkti labai daug jėgų, o jas atlikus apima jausmas, kad nuovargis toks, tarsi visą dieną karučiu plytas vežiojus.

 

Grąžinkite į savo gyvenimą patį gyvenimą, tokį kokio norite. Jei ketinate vykti gyventi į užsienį ir todėl tenka tiek dirbti, supraskite, kad tokia jūsų pasirinkimo kaina. Už dabartinį gyvenimo būdą (o gal ateitį užsienyje), Jūs sumokate emociniu išsekimu. Pasirinkimas Jūsų rankose: galite pasakyti  STOP ir kasdien ilsėtis Jums maloniu būdu arba galite nieko nekeisti ir dar labiau išsekti, kol jau tikrai nieko nebegalėsite. Tuomet jau medicinos įstaigos išrašys priverstinį poilsį. Galbūt net psichikos sveikatos centre.

 

Žinoma, jeigu poilsis nepadės - kreipkitės į specialistus.