Ką reiškia, kai vaikas serga, žino visi tėveliai. Kartais ima atrodyti, kad savo mažylio negalima išleisti niekur: jei lauke šilta - jis suserga, jei lauke šalta – jis vėl gi serga. Menkiausias vėjelis – ir vėl peršalimas. Ir taip be galo...

Čiauduliukas, kosuliukas, sloga, pakilusi temperatūra – tarsi kasdieniai ritualai. „Jei tris paras laikosi didesnė nei 38 laipsnių temperatūra ir su ja nebesusitvarkome, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją“, - perspėja rūpestinga „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Šarūnė Borkertė.

Tačiau paklauskite savęs sąžiningai: ką padarėte, kad išvengtumėte ligos? Šiltai aprengėte, kai lauke buvo šalta? Deja, liga prasideda ne nuo šalto oro ar didelio vėjo, o dėl nusilpusio imuniteto.

Vaikiškos ligos – tarsi užburtas ratas. Nusilpęs imunitetas nepadeda mažylio organizmui apsisaugoti, o prikibusi liga tą imunitetą dar labiau nusilpina, todėl labai tikėtina, kad net ir menkiausias peršalimas netrukus vėl peraugs į ligą. Taigi nepaisant to, kad vaikas jau serga, pagrindinį dėmesį reikėtų sutelkti ne tik į gydymą, bet ir į nuolatinį imuniteto stiprinimą.  

Kaip stiprinti imunitetą?


Jei palygintume du vaikus, kurie kiekvieną dieną valgo tokį patį maistą, tiek pat laiko praleidžia gryname ore ir gyvena tokiomis pačiomis sąlygomis, vistiek pastebėtume, kad vienas iš jų serga dažniau nei kitas. Taip nutinka dėl to, kad kiekvieno žmogaus imuniteto stiprumą nulemia ne tik mityba bei veikla, bet ir paveldimumas. Taigi, jei tėveliai dažnai persišaldydavo ir sirgdavo, labai tikėtina, kad tas pats laukia ir jų vaiko, mat jau nuo gimimo jo kvėpavimo takai bus jautresni, nei tų vaikų, kurių tėveliai buvo sveiki.

Tačiau faktas, kad imuniteto stiprumą gali susilpninti paveldimumo faktorius, dar nereiškia, jog galima nuleisti rankas ir pasiduoti. Gali būti, kad iš prigimties silpnesnis vaikas sirgs dažniau, nei įprasta, tačiau imuniteto stiprinimas su laiku duos didelės naudos.

Kad imunitetas būtų stiprus, reikia veikti vieningai visose gyvenimo srityse: tiek renkantis mitybą, tiek aktyvią veiklą ar paprasčiausią poilsį. Kitaip tariant, pradėti reikia nuo tinkamo dienos režimo. Kiekvieno vaiko gyvenime turėtų galioti dienos režimas, aiškiai nustatantis, kada metas žaisti ir dūkti, o kada – ilsėtis. Stresai ir nuovargis silpnina organizmą, o nusilpęs organizmas – tai pažeistas imunitetas. Todėl daug dėmesio skirkite aktyviai veiklai dienos metu, ir ramiam poilsiui naktimis.

Sekantis žingsnis – tai mitybos sureguliavimas. Mažo vaiko vystymasis paremtas tinkama mityba ir iš jos gaunamais mikroelementais, todėl bendrą racioną turi sudaryti įvairūs produktai: grūdiniai produktai, daržovės, vaisiai, mėsa ir pieno produktai. Daugiausiai dėmesio norėtume atkreipti į daržoves ir vaisius, kurie yra pagrindinis vitaminų ir mikroelementų šaltinis.

Deja, tai dar ne viskas. Kad vaikas būtų sveikas, jo organizmas privalo užsigrūdinti, kitaip tariant – priprasti prie įvairių gyvenimo sąlygų. Faktas, kad “šiltnamio” sąlygomis augantys vaikai serga kur kas dažniau nei tie, kurie daug laiko praleidžia skirtingoje aplinkoje. Šilumos ir šalčio kaita treniruoja ir lavina vegetacinę nervų sistemą, kuri yra neatsiejama imuninės sistemos dalis, todėl grūdinimasis ir sugebėjimas prisitaikyti prie įvairių sąlygų stiprina organizmo atsparumą.