Lietuvos gyventojų pasitikėjimo Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistema lygis yra aukštas – tai parodė trejus metus trukęs Lietuvos gyventojų nuomonės apie privalomojo sveikatos draudimo sistemą, ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą tyrimas.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu trejus metus vykdyto tyrimo tikslas buvo įvertinti gyventojų informuotumą, pasitikėjimą ir pasitenkinimą privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistema, ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla. Atsakymai parodė, ką žmonės žino apie sveikatos apsaugos sistemą, jų nuomonę apie šią sistemą ir patirtį, susijusią su ligonių kasomis ir gydymo įstaigomis. Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorės Olgos Riklikienės, tokios gyventojų apklausos padeda išsiaiškinti objektyvią padėtį sveikatos apsaugos sistemoje ir imtis veiklos gerinimo priemonių.

Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai iš esmės pasitiki privalomojo sveikatos draudimo sistema, ligonių kasomis ir gydymo įstaigomis. Pasitikėjimą ir pasitenkinimą atskleidžia išvestiniai rodikliai vertinimų skalėje nuo 1 iki 10 (aukščiausias balas – 10). 2011 m. tyrimo duomenimis, pasitikėjimo PSD sistema rodiklis siekė 6,17, o pasitenkinimo – 6,31; pasitikėjimo ir pasitenkinimo ligonių kasomis ir gydymo įstaigomis – atitinkamai 6,04 ir 6,45 bei 6,43 ir 6,85. Pasak tyrėjų, aukštesni už vidurkį rodikliai rodo, kad Lietuvos sveikatos sistema iš esmės tenkina didžiosios visuomenės dalies lūkesčius ir poreikius. Lietuvos gyventojų pasitikėjimo PSD sistema indeksas per 3 metus didėjo nuo 5,90 balų (2009 m.) iki 6,17 (2011 m.). Pažymėtina, kad pasitikėjimo privalomojo sveikatos draudimo sistema indekso augimas tiesiogiai susietas su pasitikėjimo ligonių kasomis indekso augimu, kuris per trejus metus taip pat išaugo nuo 5,76 (2009 m.) iki 6,04 (2011 m.).


Tyrimo duomenys leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant augančio pasitikėjimo PSD sistema ir ligonių kasomis, šalies gyventojai labiausiai pasitiki gydymo įstaigomis. Neabejodami medicinos darbuotojų profesionalumu, apklausos dalyviai vis dėlto nėra visiškai tikri, kad gydymo įstaigose jais bus tinkamai pasirūpinta. 15,7 proc. Lietuvos gyventojų yra visiškai užtikrinti, kad gydymo įstaigoje jais bus tinkamai pasirūpinta, 17,5 proc. dėl to jaučiasi neužtikrinti, o 62,9 proc. mano, kad gydymo įstaigoje jais bus pasirūpinta iš dalies.

Kas antras apklausos dalyvis teigė, kad jiems per pastaruosius 12 mėn. yra tekę atsilyginti už sveikatos priežiūros paslaugas. Daugiau nei du trečdaliai respondentų asmenišką "atsilyginimą" medicinos darbuotojams sieja su sveikatos paslaugų kokybę, su geresniu ir greitesniu gydymu. Atsilyginti juos paskatina kiti pacientai arba jie tai daro savo noru, tačiau "atsilyginimo" įteisinimui nepritartų.

Tyrimas parodė, kad kas antras Lietuvos gyventojas pageidautų gauti ataskaitą, kurioje matytųsi ligonių kasų sumokėti pinigai už jų gydymą (apie suteiktas ir apmokėtas paslaugas). Stebimas nuoseklus norinčiųjų gauti tokią ataskaitą didėjimas per trejetą metų. Tokia informacija pasitarnautų ir kaip korupcijos prevencijos priemonė, atskleistų privalomojo sveikatos draudimo paskirtį ir naudą. Asmeninės ataskaitos parodytų, kiek iš tiesų kiekvienam kainuoja sveikatos priežiūra ir kiek ligonių kasos moka gydymo įstaigoms bei vaistų pardavėjams. Lietuvos gyventojai ypač palankiai vertina galimybę tyrimus atlikti ambulatoriškai – per pastaruosius metus 6 proc. padaugėjo asmenų, kurie rinktųsi tik polikliniką.

Tyrime dalyvavo 1068 nuolatiniai Lietuvos gyventojai. 72,6 proc. tyrimo dalyvių per pastaruosius 12 mėn. naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis, 42,7 proc. vartojo kompensuojamuosius vaistus, 29,2 proc. lankėsi ligonių kasose.