Nėra žmogaus, kuriam bent kartą gyvenime nebūtų tekę susirgti peršalimo ligomis, tačiau kai kuriems kosėti, čiaudėti ar sloguoti jau yra tapę gyvenimo būdu. Dar rudenį į mūsų organizmus pradedančios belstis ligos atsitraukia tik vėlyvą pavasarį, kai atšyla orai.
 
Vieni per šaltąjį sezoną serga vos 1-2 kartus, o kitiems dienos, kai niekuo nesiskundžia, yra retenybė. Veiksnių, turinčių įtakos imunitetui, daug. Taigi, kodėl kai kurie žmonės beveik neserga, o kiti serga nuolatos?
 
Sveika mityba
 
Organizmo gynybinės funkcijos negali tinkamai veikti, jeigu dėl prastos mitybos atsiranda kai kurių maisto medžiagų, vitaminų bei mineralų trūkumas.
 
Vitamino D trūkumas
 
Vitamino D trūkumas siejamas su atsparumo peršalimo ligoms susilpnėjimu. Mūsų klimato sąlygomis būtina vartoti pakankamai maisto produktų, turinčių vitamino D (tai riebi žuvis, kiaušinio trynys) arba mitybą papildyti vitamino D papildais.
 
Dehidratacija

 
Vanduo sudaro 60-70 proc. mūsų organizmo. Vandens pagalba maisto medžiagos ir vitaminai išnešiojamos po organizmą. Kad tinkamai atliktų apsauginę funkciją, kvėpavimo takų gleivinės turi būti drėgnos.
 
Miego trūkumas
 
Imuninė sistema yra pažeidžiamesnė, jei miegama per mažai, nes būtent naktinio poilsio metu išskiriami su infekcijomis kovojantys baltymai citokinai. Suaugusiam žmogui reikia 7-8 valandų nakties miego. Vaikams ir paaugliams 10 valandų.
 
Prasta rankų higiena
 
Ant rankų pernešama didžioji dalis mus puolančių virusų ir bakterijų. Svarbu plautis rankas pakankamai dažnai, o pabendravus su sergančiais pravartu būtų panaudoti ir dezinfekavimo priemonę.
 
Stresas
 
Stresas – neišvengiamas šiuolaikinio pasaulio palydovas, tačiau lėtinis stresas daro labai didelę žalą organizmui. Streso sąlygomis infekcijos į jį patenka lengviau, sergama sunkiau, ilgiau sveikstama. Jei nuolat sergate ir patiriate ilgalaikį stresą, galbūt reikėtų persvarstyti gyvenimo prioritetus? Juk sveikata – brangiausias turtas... Deja, tai dažnai įvertiname tik jos netekę.