Deja, dar nėra tokios burtų lazdelės, kuri akimirksniu nugalabytų jūsų „naktinius priešus“ ir galėtumėte pasinerti į saldų miegelį. Visgi, žengtumėte didelį žingsnį, jei visų pirma išsiaiškintumėte, kokie veiksniai įtakoja naktinius košmarus. Toliau turėtumėte pasitengti kuo labiau sumažinti šiuos veiksnius.

Ryškiausi ir įsimintiniausi sapnai būna giliausioje miego stadijoje, vadinamojoje greito miego stadijoje. Tuo metu žmogaus vokai aktyviai juda, beveik kaip nemiegant, kvėpavimas būna padažnėjęs, o smegenys išnaudoja tiek energijos, kiek ir diena. Košmarai miegančiuosius aplanko būtent šioje miego fazėje. Po dešimties minučių greito miego žmogus gali prabusti, įsiminęs sapną.

Žmonių sapnų kiekiai bei jų prisiminimas (atgaminimas) labai skiriasi.

Mūsų sapnų dažnumui ir turiniui gali turėti įtakos netgi tokie veiksniai kaip tos dienos maistas, alkoholis, gyvenimiškos emocinės būsenos ir situacijos bei galybė kitų fiziologinių faktorių. Verta žinoti, kad net tam tikrų vaistų šalutinis poveikis gali būti košmarų priežastimi.

Maistas ir košmarai

Žurnalas „International Journal of Psychophysiology“ atliko tyrimą, kurio metu grupė žmonių keletą dienų maitinosi įprastai, paskui tiek pat laiko valgė labai aštrų, turintį daug prieskonių maistą. Palyginus abiejų laikotarpių jų miego kokybę, pasitvirtino faktas, kad pavalgę aštraus maisto tyrimo dalyviai naktį dažniau prabusdavo ir jausdavo nerimą. Nuo seno daugelis žino, kad prieš miegą geriau nevalgyti riebaus maisto, kadangi miegas bus neramus arba tikrai pakankins vienas kitas slogutis. Amerikiečių žurnalas „Psychological Report“ atliko tyrimą, kurio metu patvirtino faktą, kad žmonių, kurių racione vyrauja vadinamasis greitasis ir riebus maistas kur kas dažniau skundžiasi naktiniais košmarais.

Streso įtaka sapnams

Stresas ir kraštutinės gyvenimiškos situacijos yra vienas iš svarbiausių psichosocialinių veiksnių, darančių didžiausią įtaką mūsų sapnams. Tyrimai rodo, kad mes linkę sapnuoti ir prisiminti labiau blogus, nei gerus sapnus. O teorija paprasta – nesąmoningas noras sapnuoti košmarus.

Galima sakyti, kad košmarai mums tampa mini imitaciniais pasauliais, kuriuose mes sprendžiame numanomas pavojingas situacijas, psichologiškai subręstame grėsmei, kai ji ateina į mūsų tikrąjį gyvenimą. Turite atkreipti dėmesį ne tik į patiriamą stresą darbe, bet ir buitinius nesklandumus namuose.

Norėdami atsikratyti košmarų, susiplanuokite nuoseklų pasirengimo miegui ritualą, kuris gali padėti sumažinti jūsų košmarų intensyvumą ir dažnį. Pirma, prieš miegą mažiau šnekėkite ir galvokite apie stresines situacijas. Antra, meditacija padės „išvalyti“ mintis nuo neigiamų emocijų. Trečia, fiziškai jums gali pagelbėti šilta vonia ar rami muzika.

Įdomu:

• Košmarai, prasidėję moteriai po vaiko gimimo, gali būti ryškus pogimdyvinės depresijos požymis.
• 5-10 proc. suaugusiųjų kartą per mėnesį sapnuoja košmarus.
• Liaudyje manoma, kad košmarus gali iššaukti mėsos ir „sunkaus“ maisto valgymas prieš miegą.
• Košmarų, kuriuose regite jums ypatingai skausmingą įvykį, intensyvumo mažėjimas rodo jūsų realų psichinės būsenos gerėjimą.

    Jei jūsų košmarai dažnai neturi pabaigos, t.y. nubundate pačiu įdomiausiu sapno metu, šį nemalonų ciklą padėti nutraukti gali:

• Košmaro „įgarsinimas“ – tiesiog su kažkuo apie tai pasikalbėkite.
• Užrašykite košmaro „scenarijų“.
• „Perrašykite“ košmaro scenarijų – sukurkite laimingą pabaigą.