Medicinos mokslų daktaras, gydytojas gastroenterologas Vaidotas Urbonas pastebi, kad maisto sukeliama alergija – tai šių laikų liga. Mūsų šalyje, kaip ir visoje likusioje Europoje, alergiją tam tikriems maisto produktams dažniausiai sukelia karvės ir ožkos pienas, kiaušiniai, žuvis ir jūros gėrybės (krevetės ir kt.), soja, riešutai, kviečiai.

„Jei atsiranda, alergija maistui vaikams dažniausiai pasireiškia nuo 0 iki 3 metų. O augant, daugeliui vaikų ji po truputį išnyksta. Suaugusiems žmonėms alergija maistui tam tikriems produktams pasireiškia kur kas rečiau. Taip pat kai kurie vaikai ir suaugusieji netoleruoja tam tikrų maisto produktų, tačiau dažniausiai tai būna ne alerginės kilmės netoleravimas, pavyzdžiui, laktozės (pieno cukraus). Tuo tarpu alerginės kilmės maisto netoleravimas pasireiškia kur kas rečiau. Dažniausiai alergiją maistui sukelia šeši maisto produktai (didieji alergenai): karvės pienas, kiaušiniai, žuvis ir jūros gėrybės (krevetės ir kt.), soja, riešutai ir kviečiai“, – atskleidžia V. Urbonas.

Alerginės ir ne alerginės kilmės maisto netoleravimas

Pasak gydytojo V. Urbono, nėra lengva atskirti alerginės kilmės maisto netoleravimą nuo nealerginės kilmės. „Ne alerginės kilmės maisto netoleravimas dažniausiai pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimais – prasideda vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, dujų kaupimasis. Tik labai retais atvejais jis pasireiškia ir kitų organizmo sistemų pažeidimu. Tuo tarpu, dėl maisto alergijos dažniausiai nukenčia žarnynas, oda, retais atvejais – kvėpavimo sistema. Kartais žarnynas gali likti nepažeistas, gali atsirasti odos pažeidimų (atopinis dermatitas)“, – aiškina gydytojas.


Laktozės netoleravimas – kas tai?

Gydytojo teigimu, vis dažnesne problema tampa laktozės netoleravimas. „Laktozė – tai pieno cukrus, esantis beveik visų žinduolių piene ir jo produktuose. Deja, ne visų žmonių žarnyne yra pakankamai fermento, kuris skaido pieno cukrų. Tuomet gelbėja specialiai paruoštas pienas ir jo produktai, kurie neturi laktozės“, – dalinasi jis.

Trys glitimo sukeliamos ligos

Vis dažniau kalbama ir apie glitimo netoleravimo sukeltą šalutinį poveikį.

„Kviečių, rugių ir miežių baltymo – glitimo – netoleruoja nemažai žmonių. Šis baltymas gali sukelti net tris skirtingas ligas – maisto alergiją, celiakiją, jautrumą glitimui ne dėl celiakijos. Sergant celiakija būdingas prastas apetitas, svorio augimas, gausios išmatos, pilvo pūtimas, mažakraujystė, kaulų tankio sumažėjimas ir kiti simptomai. Deja, šiuo metu celiakija neišgydoma, tačiau kontroliuojama liga: nereikia jokių medikamentų, reikalinga tik griežta, pastovi dieta – nevalgyti kviečių, rugių, miežių. Jautrumas glitimui ne dėl celiakijos nesukelia nei rizikos susirgti onkologinėmis ligomis, nei trumpina gyvenimą, tačiau sukelia nemažą virškinimo trakto diskomfortą ir net kitų organų (sąnarių, nervų sistemos ir kt.) pažeidimus. Gydymas toks pat kaip celiakijos – beglitiminė dieta, tik ji gali būti ne tokia griežta kaip sergant celiakija – svarbiausia nevalgyti kviečių, o rugiai ir miežiai ne taip svarbu“, – atskleidžia gastroenterologas Vaidotas Urbonas.