Pasyvus gyvenimo būdas, netinkamas racionas ir kitos panašios problemos negali praeiti be pasekmių. Dėl to nukenčia organai ir jų funkcijos, tačiau daugiausiai kliūna nervų sistemai ir medžiagų apykaitai. Būtent dėl jų disbalanso atsiranda antsvorio, kuris ilgainiui gali pereiti į nutukimą.

Šiuolaikiniai specialistai skambina pavojaus varpais, ir ne be reikalo: bėdų dėl svorio turi beveik pusė Žemės gyventojų. Dėl to širdžiai tenka didesnis krūvis, pakyla arterinis kraujospūdis, prasideda aterosklerozė, vystosi kvėpavimo organų patologijos ir pan. Tiesa, žmogų išgąsdinti ne taip jau paprasta, nes daugumai iš mūsų svarbesnė kosmetinė šio reikalo pusė. Kovojant su antsvoriu pasitelkimi patys įvairiausi metodai. Ne išimtis ir fitoterapija.

Fitoterapijos privalumai


Bent trumpam pamirškite fizinius pratimus, dietas ir vaistinius preparatus – kartais padėti gali ir fitoterapija. Mūsų dienomis šis metodas sulaukia vis didesnio susidomėjimo – juk tokiam svorio metimui naudojami tik natūralūs komponentai, be jokios nereikalingos sintetikos ir chemijos. Privalumas ir tai, kad svoris krinta lėtai, bet užtikrintai, todėl jo per trumpą laiką nepriaugama vėl (per mėnesį taip galima numesti ne daugiau kiap 3–4 kilogramus), nesudrimba oda, nesutrinka medžiagų apykaita ir pan.

Žolelių veikimo principas

Kaip veikia žolelės, naudojamos kovoje su antsvoriu? Organizmą galima veikti keliais būdais – pavyzdžiui, mažinant apetitą. Tai vienas iš paprasčiausių ir saugiausių būdų, padedančių atsikratyti nereikalingų kilogramų. Tokios žolelės skatina skrandžio gleivių, blokuojančių mechaninį maisto poveikį receptoriams, išsiskyrimą (pastarieji atsakingi už virškinimui reikalingų sulčių gamybą). Dėl to sumažėja alkio pojūtis, greičiau pasisotinama.

Kiti žoliniai preparatai gali skrandyje sudaryti koloidinę masę, kuri ištempia skrandžio sieneles ir sukelia sotumo jausmą. Kad ir koks būtų augalų poveikio mechanizmas, jis padeda greitai pasisotinti ir atitinkamai mažiau suvalgyti. Sumažinus suvartojamų kalorijų skaičių, organizmas priverstas deginti sukauptus riebalus, todėl mes ne tik tolygiai pereiname prie kitokio raciono, bet taip pat ir prie mažėjančio maisto kiekio. Dėl to, kad suvalgoma mažiau, susitraukia skrandis, todėl noro grįžti prie senesnių mitybos įpročių paprastai nekyla (žinoma, jeigu nepersistengiama ir skrandžio sienelės vėl neištempiamos). Štai kodėl būtina valgyti nedidelėmis porcijomis po 4–5 kartus per dieną.