Apie mitybą šiltuoju metų laiku

Vasara – palankiausias metas pradėti maitintis sveikiau. Mitybos specialistė, trenerė Olga Pocienė pasakoja, kokių mitybos principų patartina laikytis būtent vasarą ir kaip jos metu išlaikyti dailias kūno linijas.
 
„Vasaros mitybos ypatumai šiek tiek skiriasi nuo sveikos mitybos įpročių šaltuoju metų laikotarpiu. Sutiksite, jog vasarą daugelis praranda apetitą arba jis sumažėja, tačiau pergyventi neverta, o tokiu atveju galima tik pasidžiaugti, kad, pavyzdžiui, porą dienų organizmas pabus kiek tuštesnis, nei įprastai. Patikėkite, tai sveikatai tik į naudą“, – tvirtina mitybos specialistė.
 
Karščio pasekmės
 
Vasarą mūsų organizmas susiduria su tikru išbandymu – karščiu, kuris daro įtaką mūsų kūne vykstantiems procesams. Dauguma kamuojant karščiui pasijunta itin tingūs, prislėgti, gali imti varginti dirglumas, miego sutrikimai ar depresija.
 
„Tai nutinka dėl to, jog imame dehidratuoti, organizmui pradeda trūkti skysčių. Negana to, vasarą gausiai prakaituojame, o su prakaitu išeina dalis mineralinių medžiagų, kaip kalcis, kalis, magnis ir kitos mums reikalingos medžiagos. Būtent todėl labai svarbu vasaros laikotarpiu kūną nuolat vėsinti, gerti daug skysčių bei valgyti mikroelementais praturtintą maistą“, – pataria Olga Pocienė.
 
Ką rinktis valgyti karštomis dienomis?
 
Vasaros metas asocijuojasi su atostogomis, gulėjimu prie jūros, noru džiaugtis kiekvienu saulės spinduliu ir, žinoma, gamtos gėrybėmis.
 
„Be abejo, vasara – tai metas, kada būtina valgyti kiek įmanoma daugiau šviežių daržovių, vaisių bei uogų. Jei prieš tai, kada šiluma nelepino, buvome įpratę garuose troškinti šaldytas daržoves, tai dabar stenkitės valgyti kiek įmanoma daugiau neapdoroto maisto, kadangi tik tokiame maiste išlieka visos naudingosios medžiagos. Taip pat vasarą nestinga uogų, todėl nepraleiskite galimybių kuo daugiu paskanauti šiomis gėrybėmis“, – primena pašnekovė.
 
Mitybos specialistė įvardina, jog pagrindiniai akcentai vasaros mityboje yra vanduo, daržovės ir vaisiai. Iš pastarųjų itin rekomenduojami daug vandens turinys vaisiai, kaip melionas, arbūzas, obuoliai. Šie ne tik numalšins troškulį, tačiau ir prisotins organizmą reikalingomis medžiagomis.
 
 „Kalbant apie pagrindinius valgymus, rinkitės žuvį, liesą mėsą, tačiau stenkitės gyvulinės kilmės baltymus valgyti tik 2-3 kartus per savaitę, kadangi to tikrai pakaks. Vietoj to daugiau rinkitės augalinės kilmės baltymus ir neapdorotas daržoves. Be to, atvejais, kada dėl karščio visai nesinori valgyti, gerkite daug vandens, kadangi viena ar dvi iškrovos dienos tikrai nepakenks, o tik padės jūsų organizmui atsigauti ir išsivalyti nuo toksinų bei šlakų“, – sako Olga Pocienė.
 
Pamirškite cepelinus ir bulvinius blynus
 
Karštomis vasaros dienomis, anot specialistės, vertėtų vengti labai riebaus ir sunkaus maisto.
 
„Žinoma reikėtų pamiršti įvairius cepelinus ar bulvinius blynus, taip pat nerekomenduoju valgyti mėsos, ypač kiaulienos, nuo tokio riebaus maisto jausitės apsunkę, bus sunku susikaupti, norėsite miego.
 
Valgykite augalinius baltymus. Ant jūsų stalo neturėtų trūkti ankštinių daržovių, kaip šparaginės pupelės, žalieji žirneliai, avinžirniai, mung pupeles. Be to, pastarosios yra labai maistingos, gerai virškinamos, nesukelia pilvo pūtimo, turi daug baltymų, maistinių skaidulų bei vitamino B1, magnio, kalio, geležies, vario. Sudaigintos mung pupelės vitamino A vertė prilygsta citrinai, tiamino vertė prilygsta avokadui“, – kalba mitybos specialistė.
 
Anot pašnekovės, šiltuoju laikotarpiu galima valgyti daržovių tiek, kiek telpa ir pamiršti porcijų dydžių skaičiavimus. Visgi, taip pat priduria, jog kad ir kaip besistengtume, daržovių dažniausiai suvalgome ne itin didelį kiekį, kadangi jas reikia ilgai kramtyti, o kuo ilgiau kramtome, tuo sotesni jaučiamės.
 
„Vasarą mėgaujantis uogomis ir vaisiais, vis dėlto, siūlyčiau per daug nepiktnaudžiauti, kadangi tai yra cukrus. Pagal rekomendacijas daržovių per dieną reikia suvalgyti apie 400 g., o vaisių ir uogų apie 300 g., tačiau sezono metu galima jų suvalgyti ir kiek daugiau. Taigi, nepamirškite – daržovių kiek telpa, o vaisius ir uogas šiek tiek riboti“, – akcentuoja Olga Pocienė.

» Rašyti komentarą