DNR. Šios srities moksliniai tyrimai dar nebaigti, tačiau kai kurie rezultatai jau atskleidė žmogaus chronotipo priklausomybę nuo jo DNR.
 
Genas Period3, arba PER3, labai svarbus chronotipui susidaryti. Ir jis gali kartotis 4 arba 5 kartus. Visi genai yra poriniai (išskyrus X ir Y chromosomas). Apie 10 procentų žmonių turi du komplektus po 5 pasikartojančius PER3 genus (5/5), ir tai lemia polinkį į „vyturišką“ gyvenimo būdą. Apie 50 procentų žmonių turi du komplektus po 4 pasikartojančius PER3 genus (4/4), tai lemia „pelėdų“ chronotipą. O 60 procentų žmonių yra vadinamojo maišyto chronotipo.
 
Bioritmai. Nors pirmenybės teikimas rytiniam ar vakariniam darbui yra genetiškai užkoduota savybė, ne viskas taip paprasta. Jūsų paros bioritmai, tai yra jūsų biologinis laikrodis, lemia jūsų aktyvumą per visą dieną ir per gyvenimą jis kinta. Maži vaikai paprastai keliasi labai anksti. Tačiau sulaukę paauglystės ima vėliau gultis ir sunkiau keltis rytais. Toks polinkis gali išlikti iki vidutinio amžiaus, o gali ir pasikeisti. Pats „pelėdiškiausias“ amžius yra 20–21 metai vyrams ir 19–20 metų moterims. Su amžiumi ir mažėjant lytinių hormonų lygiui, visi žmonės tampa panašesni į „vyturius“.