Tokioms išvadoms pritaria ir miego sutrikimų specialistai. Anot jų, medikamentinis gydymas reikalingas tik tada, jei žmogaus chronotipo ypatumai neigiamai veikia jo miego kokybę ir aktyvumą dieną. Arba, paprasčiau tariant, trukdo normaliai gyventi ir dirbti.
 
Netikėti skirtumai
 
Net jeigu skirstymas į chronotipus yra sąlyginis, miego laikas ir trukmė gali daug ką pasakyti apie žmogų – tiek „vyturį“, tiek „pelėdą“.
 
Aišku, kiekvienas esame individualybė, tad bet kokios išvados, susijusios su mūsų chronotipu, labai apibendrintos. Tačiau pagal savo dienos režimą vis tiek galime sužinoti daug apie save įdomaus – ir net naudingo.
 
Medicininiai rodikliai. Teigiama, kad, palyginti su „pelėdų“, „vyturių“ širdies plakimas paprastai būna lėtesnis, kūno svoris – mažesnis, jiems 50 procentų rečiau diagnozuojama miego apnėja.
 
„Pelėdoms“ būdingas žemesnis „gerojo“ cholesterolio kiekis kraujyje, joms dažniau nustatomas didesnis kortizolio – streso hormono – lygis.
 
Kaip jau minėta, „pelėdos“ dažniau būna nerimastingos ir depresyvios, kenčia dėl dėmesio deficito, vartoja daugiau kofeino ir alkoholio, dažniau turi priklausomybių.
 
„Vyturiai“ neva atsparesni stresui ir labiau patenkinti gyvenimu, mažiau linkę vartoti dirbtinius stimuliatorius.
 
Užtat „pelėdos“ lengviau sutelkia ir išlaiko dėmesį dieną, o „vyturiai“ po vidurdienio tampa labiau išsiblaškę.
 
Maistas. „Vyturiai“ paprastai greičiau skuba valgyti nubudę, nei vėlai vakarieniauti mėgstančios „pelėdos“.